„Mes pradėjome planuoti patikrinimus, tačiau dabar sustojome ir svarstome, ar daryti tai ar ne“, - sakė tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas. Pasak jo, gamintojai turėtų patvirtinti, ar produkcija atitikinka Rusijoje galiojantiems aukščiausiems saugumo reikalavimams.
Planuota tikrinti Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Vengrijos ir Nyderlandų įmones.
Pasirodžius pranešimams apie planuojamus patikrinimus, kai kurios ES šalys, visų pirma Lietuva ir Lenkija, kritikavo šį Rusijos požiūrį, sakydamos, kad sąlygos turi būti vienodos visoms ES šalims.
„Tačiau kaip jos gali būti vienodos, jei Europos šalyse veterinarijos padėtis yra skirtinga?“, - klausė S.Dankvertas.
„Mes mėginome rasti išeitį iš šios situacijos ir suteikti galimybę sugrąžinti europietišką kiaulieną į Rusijos rinką. Tačiau, jei mūsų kolegos iš Europos mano, kad šis būdas yra netinkamas, mes šios iniciatyvos nesiimsime“, - pareiškė S. Dankvertas.
Rusijos kiaulienos patikros atšaukimo V.Baltraitienė nesieja su Lietuvos pozicija
Rusijos sprendimas stabdyti planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurių mėsos produktus ji ketino vėl įsileisti, nėra susijęs su Lietuvos ir kitų šalių pozicija, jog visoms ES šalims turėtų galioti vienodos sąlygos, teigia žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, Lietuva Europos Komisijai priekaištavo ne dėl kiaulienos, o dėl pieno produktų ir jautienos eksporto.
„Jeigu kalbėti dėl to vieningumo, tai aš nesureikšminčiau kiaulienos klausimo, nesieju to su mūsų pareiškimais. Kita vertus, jeigu visada galvosime, kad turime tylėti, tai tik parodys, kad tikrai priklausom nuo vienos šalies“, - BNS sakė V.Baltraitienė.
Pasak jos, Baltijos šalys ir Lenkija neprieštaravo Rusijos susitarimams dėl kiaulienos, nes dėl afrikinio kiaulių maro bet kuriuo atveju negali eksportuoti jos į Rusiją. Tačiau šios šalys priekaištavo dėl pieno ir jautienos produkcijos, kuri buvo minima EK atstovų susirašinėjime su Rusija.
„Jei būtų kalbama tik apie kiaulieną, turbūt nebūtų jokių klausimų, nes turime Lietuvoje, Latvijoje, šiek tiek Estijoje, taip pat Lenkijoje afrikinį kiaulių marą. Tačiau buvo kalbama ir apie pieno produktus, ir apie jautieną“, - aiškino ministrė.
Atšaukdama planus įsileisti kiaulieną, Rusija bando skaldyti ES – politologė
Atšaukdama planus įsileisti kiaulieną iš kai kurių Vakarų Europos valstybių, Rusija taip bando sukiršinti Baltijos šalis su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, mano politologė Dovilė Jakniūnaitė. Pasak jos, Rusijos pareiškimą galima sieti ir su ketvirtadienį pratęstomis ES sankcijomis Rusijai.
„Kai yra akivaizdžiai išskiriama šalių grupė - Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija - ir priešpastatoma Vakarų valstybėms, labai aiškiai tiesmukiška strategija. Net jeigu ir techninės priežastys kažkokios yra nepriimti mėsos, tai jau vien jų vardijimas yra toks politinis veiksmas - labai akivaizdu. O kad tai padaryta iš karto po to, kai vakar vakare paskelbta apie sankcijų atnaujinimą, o šiandien pranešama, kad mes svarstėme, jog bus leista eksportuoti, o dabar pagalvosime, tai irgi, manau, labai nesunkiai galima susieti su politiniu Europos Sąjungos sprendimu“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja D.Jakniūnaitė.
Tačiau, jos nuomone, bent jau politiniu lygiu toks bandymas supriešinti valstybes nebus sėkmingas. Kita vertus, galima tikėtis, jog tai sukels verslininkų nepasitenkinimą.
„Čia turbūt politiniame lygmenyje nėra paveiki - nesupriešins Lietuvos su Danija, bet daugiau mažiau gali sukelti, įtariu, tarp verslininkų, kurie suinteresuoti. Sukiršinti, leisti pagalvoti, kad dėl mūsų valdžios sprendimų mums nelabai gerai. Tai nėra kiršinimas aukščiausiame lygmenyje, bet tam tikrą grupę suneraminti, padaryti įtampą gali“, - aiškino D.Jakniūnaitė.
Praėjusį pirmadienį Pracūzijos žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, jog pasiektas preliminarus susitarimas su Rusija dėl kiaulienos produkcijos eksporto atnaujinimo. D.Jakniūnaitės teigimu, galima spėti, jog dabar Rusija žaidžia su žemdirbiais.
„Galime spėti, kad žaidžiame su prancūzų, danų žemdirbiais ar verslininkais, kurie galbūt buvo pasiruošę eksportuoti, o sustabdoma, kad kažkas iš Lietuvos, Lenkijos ar panašių valstybių paprieštaravo, o rusai atsižvelgė“, - BNS teigė politologė.