Dėl šios tendencijos sumažės paskolų paklausa JAV ir Europos Sąjungoje, išsivysčiusių Vakarų šalių ekonomikai bus suduotas smūgis, rašo gazeta.ru. Ir vis tik doleris tebėra dominuojanti valiuta.
Pastaruosius 10 metų stebėtas pasaulio centrinių bankų interesas doleriui baigėsi. Kovą bendra pasaulio aukso ir užsienio valiutos atsargų apimtis sumažėjo 400 mlrd. dolerių – iki 11,6 trln. dolerių nuo 12,03 trln. dolerių, buvusių 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, paskaičiavo „Bloomberg“.
Besivystančių šalių centriniai bankai pradėjo kaupti užsienio valiutos atsargas po Azijos finansų krizės dešimtą praėjusio amžiaus dešimtmetį, siekdami apsaugoti vidaus rinkas ribotos prieigos prie užsienio kapitalo metu.
Pagrindiniai užsienio valiutos atsargų turėtojai yra Kinija, Japonija, Saudo Arabija, Šveicarija, Brazilija ir Rusija. Kinija, turinti daugiausiai pasaulyje valiutų atsargų, pernai gruodį sumažino savo atsargas iki 3,8 trln. dolerių po to, kai pernai birželį jos buvo pasiekusios rekordinį dydį – 4 trln. dolerių. Tarptautinės Rusijos atsargos sumažėjo 27 proc. – iki 360,2 mlrd. dolerių kovą, lyginant su 493,3 mlrd. dolerių lygiai prieš metus. Saudo Arabija sparčiai mažėjant naftos kainoms, nuo pernai rugpjūčio išleido iš valiutų atsargų 10 mlrd. dolerių ir sumažino atsargas iki 721 mlrd. dolerių. Brazilijos valiutų atsargos sumažėjo iki 371 mlrd. dolerių.
Manomam jog pasaulio centriniai bankai nebeinvestuoja į užsienio valiutą, nes besivystančios šalys siekia kompensuoti valiutų nutekėjimą ir palaikyti nacionalines valiutas.
„Valiutų atsargų sumažinimui visų pirma padarė įtakos dolerio pabrangimas euro ir kitų pasaulio valiutų atžvilgiu. Todėl iš dalies atsargos mažėja dėl jų apimčių pervertinimo“, – mano „Deutsche Bank“ Rusijoje vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Lisovolikas.
Kitas veiksnys – centrinių bankų vidinė politika, palaikant nacionalines valiutas. Jų kurso stabilizavimui reguliuotojai buvo priversti naudoti sukauptas valiutų atsargas. „Sumažėjimas rodo, kad besivystančių šalių galimybė kaupti atsargas arba per prekybos saldo, arba per kapitalo padidėjimą sumažėjo. Anksčiau besivystančios rinkos kaupė atsargas, siekdamos palaikyti vidaus rinkas, o dabar jos arba neturi galimybių, arba neturi tokio tikslo“, – sakė banko „Alfa-bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova.
Be to, kontekstą stipriai pakeitė Rusijai įvestos sankcijos.
„Centriniam bankui parankiau leisti rubliui silpnėti ir palaikyti ekonomikos konkurencingumą per mažėjantį kursą, nei tikėtis, kad dėl didelių atsargų pavyks pritraukti investicinių kapitalų“, – pabrėžė N. Orlova.
Sprendimui sumažinti valiutos atsargas turėjo įtakos ir JAV pinigų politikos neapibrėžtumas. Visų pirma šie veiksniai turės įtakos volatilumą patyrusių besivystančių šalių ekonomikai. Ateityje dėl to gali sumažėti amerikietiškų ir europietiškų skolinių įsipareigojimų paklausa. O tai turės neigiamų padarinių Vakarų šalių ekonomikos augimui.
Apie sumažėjusias valiutų atsargas besivystančiose šalyse anksčiau pranešė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Banko duomenimis, 2014 m. rodiklis sumažėjo 114,5 mlrd. dolerių iki 7,74 trln. Dolerių.
Valiutų atsargos sumažėjo pirmą kartą nuo 1995 m., kai TVF pradėjo stebėti apimtis. Baigiantis 2014 m. antram ketvirčiui, atsargos pasiekė istorinį maksimumą – 8,06 trln. dolerių.
Orientavimasis į dolerį
Pastaraisiais metais doleris tik sustiprino dominuojančios pasaulio valiutos pozicijas. TVF vertinimu, dolerio dalis pasaulio (valiutų) atsargose padidėjo iki penkerių metų maksimumo – 63 proc., o euro dalis sumažėjo iki 2002 m. minimumo – 22 proc.
Investiciniam dolerio patrauklumui nemažai įtakos turėjo euro kurso sumažėjimas ir ginčytina Europos centrinio banko kiekybinio švelninimo (QE) programos politika.
Šių metų kovą pradėta programa numato 1,14 trln. eurų (vertės) Europos vyriausybinių vertybinių popierių išpirkimą iki 2016 m. rugsėjo.
Jau baigiantis 2015 m. euras gali sudaryti paritetą su doleriu, mano „Deutsche Bank“ analitikai. Nuo šių metų pradžios euro atžvilgiu doleris pabrango 12 proc., o lyginant su 2014 m. – 27 proc. Kovo 16 d. euras buvo nukritęs iki 12-os metų minimumo ir buvo parduodamas dolerio atžvilgiu 1,0458, bet vėliau pozicijas šiek tiek atkovojo.
Dolerio kurso didėjimas gali turėti liūdnų padarinių transnacionalinėms amerikiečių kompanijoms, pakenkti jų pelningumui, kuris priklauso nuo užsienio pardavimų. Apie valiutų korekciją į pelno mažinimo pusę jau paskelbė garsios bendrovės, kaip antai juvelyrikos gamintoja „Tiffany“, programinės įrangos gamintoja „Oracle“.
