Šiuo metu Rusijos ir Kinijos prekybos apimtys praktiškai prilygo prekybai su Vokietija ir JAV (80 mlrd. dolerių (214 mlrd. Lt) prieš atitinkamai 50 mlrd. (134 mlrd. Lt) ir 34 mlrd. dolerių (91 mlrd. Lt)), rašo „The Financial Times“.
Anot leidinio, tokie Rusijos užsienio prekybos strategijos pokyčiai pagrįsti: prekybos perorientavimas padės Rusijai apsisaugoti nuo stagnacijos Europoje. Rusijos prekybos orientacija į Rytus ta pačia kryptimi vis dažniau skatina žvelgti ir šalies diplomatus. Juk Maskva paskutiniu neretai savo poziciją užsienio politikos klausimais derina su Pekinu.
„The Financial Times“ primena, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori paversti Vladivostoką Europos ir Azijos ryšių centru. Tačiau, anot straipsnio britų dienraštyje autorių, Rusijos siekiai ir realybė skiriasi kaip diena ir naktis.
Rusijos Tolimieji Rytai dešimtinis metų atsilieka nuo daugumos Azijos šalių. Be to, Maskva jau seniai bijosi „taikios invazijos į Sibirą iš Kinijos“. Patiems investuotojams Rusija pasitikėjimo nekelia. O Japonija susilaiko nuo didesnių investicijų Rusijoje dėl iki šiol nepasiekto taikaus susitarimo.
