Kaip portalui DELFI pasakojo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, kitą trečiadienį, vasario 15 d., komitete bus svarstomi naujai paruošti įstatymo pakeitimai.
„Siūloma išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybos galias, sugriežtinti bausmes“, – trumpai apibendrino parlamentaras.
Pasak jo, Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius nedidelį pažeidimą ir toliau išliktų įspėjimo bausmė, tačiau nustačius piktybinį pažeidimą pirmą kartą būtų skiriama 10 proc. nuo sandorio sumos bauda, antrą kartą – 20 proc. Baudžiamas viešojo pirkimo dalyvis, kuris padarė pažeidimą.
Kaip pasakojo V. Sinkevičius, numatyta ir asmeninė vadovo atsakomybė individualiam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Dar viena siūloma naujovė – sugriežtinta vidinių sandorių tvarka.
„Pirma, Viešųjų pirkimų tarnyba turės galimybę visą laiką kontroliuoti vidinius sandorius, anksčiau tokios kontrolės ji neturėjo. Antra, jei yra duotas Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas vykdyti vidinį sandorį, tai bus negalima subranga“, – pasakojo V. Sinkevičius.
Tokią pataisą, politiko teigimu, paskatino „Lietuvos geležinkelių“ atvejis: „Pažiūrėjome, kad jų atveju 70 proc. vidaus sandorių buvo subranga. Eidami į subrangą išpūsdavo kainas ir taip pinigai dingdavo. Taigi, vidiniuose sandoriuose norima drausti subrangą“.
Kalbant apskritai, galimybė sudaryti vidaus sandorius apskritai valstybiniams subjektams išliks: „Visiškai uždrausti negalime, nes yra, pavyzdžiui, „Invega“, kuriai labai svarbu vidiniai sandoriai. Be to, yra ir savivaldybių procesai, kuriems reikalingi mažos vertės, smulkūs vidaus pirkimai“.
Iš kitos pusės jie bus ribojami: vidaus sandorių negalės sudaryti valstybės valdomos įmonės, kur valstybei priklauso 50 proc. ir daugiau akcijų.
Viešųjų pirkimų konkursų laimėjimo sprendimus teismams skundžiantiems verslams žadama didinti žyminį mokestį.
„Mokestis padidintas iki 2 proc. nuo pirkimo vertės. Siūloma nustatyti ir lubas – 12 555 eurai, o nuo 2018 m. - 15 000 eurų. Čia matome daugiau tendenciją, kad yra reketas – konkursuose dalyvauja įmonės, kurios net neturi galimybių laimėti, neturi galimybių įgyvendinti projektų, o laimėtojus paduoda į teismą. Tai gali projektą užvilkinti ir 3-4 metus. Tokiais atvejais būna, kad įmonės pasirenka taikųjį būdą ir susimoka mažiesiems“, – kalbėjo pašnekovas.
Problemą pripažįsta
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė pritariantis žyminio mokesčio didinimui, tačiau nesutinka, kad jam galiotų lubos – 12 555 eurai.
„Iš tikrųjų viešųjų pirkimų tvarką reikėtų keisti. Kalbant apie žyminį mokestį, be abejo, jis yra reikalingas, nes dabar Lietuvoje plinta piktnaudžiavimas teise: sistema veikia labai primityviai ir paprastai – jei yra konkursas, tai laimėtojas gali būti vienas, vieni pralaimėjusieji nuleidžia rankas, bet yra ir tokių, kurie paduoda į teismą. Bylinėjimasis dėl viešųjų pirkimų konkursų įgauna iki šiol neregėtą mastą: teisme laimėjimus skundžia net tos įmonės, kurios nedalyvavo konkursus. Taip viešieji pirkimai užtrunka nenormalius terminus“, – kalbėjo verslo atstovas.
Pasak V. Sutkaus, yra tokių pavyzdžių, kai nuo konkurso paskelbimo iki sutarties pasirašymo praeina dveji su puse metų ar net daugiau.
„Tai įsivaizduokite, jei perkančioji organizacija nori pastatyti tiltą, bet to negali daryti tiek laiko, nes visos pirkimo procedūros sustabdytos ir vyksta bylinėjimasis, – kalbėjo pašnekovas. – O nutinka ir taip, kad kai kurie teismui konkursą paskundę verslo atstovai ateina pas laimėtojus ir sako, kad galime susitarti ir skundą atsiimsime“.
Todėl verslo atstovas žyminį mokestį mato kaip drausminamąją priemonę. Pasak jo, kai kuriose valstybėse žyminis mokestis siekia net daugiau nei 5 proc. nuo konkurso vertės.
Kartu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pasisako prieš žyminio mokesčio lubas ir nemano, kad lubų nebuvimas užkirstų kelią kelti pretenzijas dėl viešųjų konkursų dėl įmonės finansinės padėties.
„Įsivaizduokite, kad turiu statybos įmonę, kuri turi dešimt darbuotojų, o jūs, kur tūkstantis darbuotojų, o konkursas projektui, kurio vertė 100 mln. eurų. Aš dalyvauti negaliu konkurse, nes mano dydžio įmonė negalėtų įgyvendinti tokio dydžio projekto.
Mažos įmonės dalyvauja mažos apimties projektuose, didelės – didelės“, – kalbėjo pašnekovas. Todėl, jo nuomone, mažos įmonės, dalyvaudamos viešuosiuose konkursuose pagal savo pajėgumus, tikrai galės nuo sumos sumokėti 2 proc., o lubų suma, jei vis dėlto bus nuspręsta įvesti, turėtų būti bent 150 tūkst. eurų.
Teikiamiems siūlymams dar turi pritarti Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
