Fiksuotos kainos lubos už tam tikrą finansinių paslaugų krepšelį – su tokia naujove Lietuvoje veikiančių bankų klientai gali susidurti jau artimiausiu metu.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad vadinamoji pagrindinė sąskaita kiekvienam šalies gyventojui užtikrintų priėjimą prie pagrindinių bankų teikiamų paslaugų.

„Tai – banko sąskaita, kortelė, elektroniniai atsiskaitymai, galimybė pasinaudoti išgryninimu. Bazinės paslaugos, be kurių turbūt neįsivaizduojamas nė vieno iš mūsų gyvenimas“, – DELFI konferencijoje sakė jis.

V. Vasiliauskas kol kas negalėjo detalizuoti, kokia konkrečiai bus siūlomo paslaugų krepšelio sudėtis ar kokios bus fiksuotos mėnesinio mokesčio lubos. LB vadovas pažymėjo, kad centrinis bankas savo pasiūlymą visuomenei pristatys lapkričio pradžioje.

Teikdamas pagrindinės sąskaitos pasiūlymą LB vykdo Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurią reikia įgyvendinti iki 2016 metų rugsėjo. V. Vasiliauskas pažymėjo, kad tikisi, jog iki tada bankų sektoriuje įvyks konstruktyvi diskusija, kurios metu bus atsižvelgta ir į reguliuotojo nuomonę.

„Žinoma, pagrindiniai klausimai yra krepšelio turinys (kokios ir kiek finansinių paslaugų jame bus) ir kaina“, – sutiko jis.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bijo, kad grįš komunizmas

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus DELFI skelbtame komentare teigė, kad rengiamame įstatymo projekte numatyta, jog socialiai remtiniems asmenims finansinių paslaugų krepšelis būtų teikiamas visiškai nemokamai, o likusiems gyventojams – už 1,5 euro.

Jo teigimu, tarp paslaugų būtų sąskaitos atidarymas, palaikymas, aptarnavimas, kortelės išdavimas, atsiskaitymas kortele, kredito, debeto pavedimai, nemokamas pinigų išgryninimas iki tam tikros sumos.

V. Vasiliauskas nepatvirtino, kad fiksuotos lubos tikrai sieks 1,5 euro. Tačiau jis sutiko, kad siekiama padėti gyventojams sutaupyti.

„Bankai jau šiandien siūlo tokius krepšelius, – teigė LB vadovas. – Jų sudėtis skiriasi, o kaina svyruoja nuo 1,4 euro iki daugiau nei 2 eurų. Mes bandome apskaičiuoti, kiek vidutiniškai žmogus atlieka operacijų. Tai padarę pasiūlysime krepšelio kainą.“

V. Sutkus, savo ruožtu, pabrėžė, jog negalima paslaugų teikti nemokamai. „Likčiau prie nuomonės, kad įkainius turi nustatyti rinka“, – DELFI sakė jis.

LVK prezidentas tvirtino, kad idealiu atveju reguliavimo šioje srityje apskritai galėtų nebūti, bet sutiko, kad galimas ir vidurio kelias.

Pašnekovas sutiko ir su tuo, kad Lietuva turi vykdyti ES direktyvą. „Galiojančius teisės aktus vykdyti reikia, bet vis tiek galima siekti kiek įmanoma mažiau kištis į konkurenciją“, – sakė jis.

Pašnekovas teigė, jog iš principo nesutinka su požiūriu, kad ką nors vartotojams reikia duoti nemokamai vien dėl to, kad tai jiems yra naudinga.

„Taip galime prieiti iki absurdo ir grįžti ten kur buvome, tai yra komunizme. Tais laikais buvo sakoma, kad „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“. Tada niekas už nieką nemoka, visi dirbą tą, ką sugeba ir pasiimi tiek, kiek reikia“, – šaržavo V. Sutkus.

Valdas Sutkus
Valdas Sutkus
© DELFI / Tomas Vinickas

Įžvelgia problemas

V. Vasiliauskas pastebėjo, kad Lietuvos bankiniame sektoriuje yra susiklosčiusi tam tikra koncentracija. Trys didžiausi bankai stumdosi tarpusavyje, o su tuo, jo teigimu, susiję ir jų teikiamų paslaugų įkainiai.

LB vadovas teigė, kad apie klasikinę bankų veiklą – kreditavimą – reikia kalbėti atskirai. „Čia konkurencija yra didžiulė, o maržos nepadoriai žemos“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie bankų pajamas iš komisijų, V. Vasiliauskas teigė, kad nauja LB siūloma koncepcija situaciją pakeistų. Jis šioje srityje įžvelgė nemažai problemų.

„Problemų matome dėl pinigų įskaitymo mokesčio ir tai tikrai yra lietuviškas fenomenas. Taip pat matome plėtros galimybes elektroninių atsiskaitymų srityje, o šiandieninė kainodara to nesiūlo.

Be to, kiekvienas bankas yra užsidaręs savo narvelyje ir neveikia kartu su kitais, nepasiūlo tam tikrų paslaugų, teikiant kurias būtų galima išnaudoti bendrą infrastruktūrą. Čia matytume sinergijos efektus ir manome, jog bankams reiktų žiūrėti 3 ar 5 metus į priekį, o ne tik galvoti apie šiandieną ar rytdieną“, – sakė jis.

Įsijautė

V. Sutkus sakė pastebėjęs, kad LB pastaruoju metu labai sugriežtino savo priežiūros funkcijas.

„Jei anksčiau ne taip labai rūpinosi bankų priežiūra, tai pastaruoju metu iš tikrųjų daug kur perlenkia. Reikėtų daugiau dialogo su rinkos dalyviais ir remtis ne emocijomis, o tam tikrais skaičiais ir vertybiniais principais“, – sakė jis.

LVK prezidentas aiškino, kad už paslaugas turi būti sumokama. Kiek sumokama – turi nustatyti rinka. Jeigu rinka veikia blogai, tada reikia kreiptis į Konkurencijos tarybą, kuri gali ištirti ir pasakyti, ar yra kažkokie karteliniai susitarimai ir t. t.

„Reguliavimo mechanizmų yra, bet dabar pas mus tokia socializmo banga užplūsta. Jeigu reikia remti prasčiau gyvenančius žmones, tai čia yra valstybės klausimas, kurį reikia spręsti per išmokas“, – pažymėjo V. Sutkus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Alibaba“ pajamos antrąjį ketvirtį augo 56 proc.

Kinijos elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė apie Volstrito...

SEB bankas uždaro vieną skyrių Gedimino prospekte Vilniuje (5)

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas uždaro vieną iš savo klientų aptarnavimo skyrių...

Lietuvos šeimų išlaidos vartojimo prekėms liepą mažėjo (9)

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, rodo...

Nuo turistų pavargę Barselonos gyventojai kyla į kovą (3)

Nesustojantis turistų srautas taip įpykdė Barselonos gyventojus, kad jie ėmė rengti protestus....

Vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst. (4)

Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų -...

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (33)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (77)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (142)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai (1)

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (10)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (74)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (162)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (9)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...