"Planai įstoti į euro zoną 2015 metais man atrodo nerealūs, - sakė T. Basescu antradienį kalbėdamas parlamente. - Bet mums svarbu įsivesti bendrąją Europos valiutą per artimiausius trejus ketverius metus siekiant iki galo integruotis ES."
Nors Rumunija kryptingai siekia prisijungti prie 17 narių euro zonos, ji vis dar turi įgyvendinti tam tikras pažadėtas reformas, įskaitant nuostolingųjų kompanijų privatizavimą, pabrėžė T. Basescu.
Nuo 2007 metų, kai ši Balkanų šalis įstojo į Europos Sąjungą, jos biudžeto deficitas sumažėjo iki žemiau nei 3,0 proc. BVP, - tokia buvo viena iš įstojimo į euro zoną sąlygų, numatytų Mastrichto sutartyje.
Tačiau šalies valdžiai vis dar nepavyksta įgyvendinti tikslų, dėl kurių buvo susitarusi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga (ES), visų pirma - dėl profesionalių vadovų paskyrimo ir valstybinių kompanijų privatizavimo.
Šalis dar nepasirengusi šiam tikslui, jos ekonomikos būklė turi būti geresnė, sakė T. Basescu.
"Esu matęs šalių, kurios įstojo į euro zoną praėjus dvejiems ar trejiems metams po to, kai atitiko visus Mastrichto kriterijus, tačiau vėliau nugrimzdo į recesiją, nes jų ekonomika buvo nekonkurencinga. Jeigu Rumunijos ekonomika netaps produktyvesnė, prisijungimas prie euro zonos bus fiasko", - perspėjo jis.
Praėjusių metų lapkritį Rumunijos ministras pirmininkas Viktoras Ponta pareiškė, kad 2015 m. terminas nėra galutinis, užsimindamas apie galimybę atidėti planus įsivesti eurą vėlesniam laikui.
Lenkija taip pat atidėjo savo planus prisijungti prie euro ir dėl euro įvedimo apsispręs po 2015-aisiais vyksiančių rinkimų.
