Institucijos atstovai nurodo, kad sparčiai užkratui plisti padeda didelė šernų populiacija Rytų Europos valstybėse. „Dar vienu svarbiu pavojaus veiksniu tampa ir tai, kad didelė dalis Rytų Europos regiono kiaulių laikoma ūkiuose, dar nepasirengusiuose užtikrinti biologinį saugumą AKM užkrato atveju“, – nurodoma oficialiame „Rosselchoznadzor“ pranešime.
Tarnybos teigimu, 2015 metais Rusijoje buvo užregistruota 18 AKM židinių, o šiuo metu ligos plitimas slopsta. Rytų Europoje stebimas priešingas procesas – maras plinta. Iki balandžio 1 d. surinktais duomenimis, Europoje buvo užregistruota 350 AKM židinių. Jau iki gegužės 25 d. šių skaičius pasiekė 450. „Rosselchoznadzor“ įspėja, kad atskiros plintančios ligos zonos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gali susilieti į vieną „nepalankių sąlygų zoną“.
