Lapkritį Seime pritarta dar vienam pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimui. Pati pensijų sistemos reforma, siekiant einamaisiais mokėjimais pagrįstą schemą papildyti privataus kapitalo dalyvavimu, buvo įgyvendinta 2003 metais. Praėjus nepilnam dešimtmečiui, vis dar girdime demagogijas apie tai, kad kaupiamoji pensijų sistema yra baudžiava, vos ne sąmokslas ir apgaulė prieš visuomenę.
Rūta Medaiskytė
© DELFI / Tomas Vinickas

Tik tos apgaulės laimėtojai, nukentėjusieji ir kaltininkai atrodo gana migloti. Platesnį taupymo senatvei alternatyvų pasirinkimą turinti visuomenė? Didžioji nelygybė, kad moterys statistiškai gyvena ilgiau nei vyrai? Kad kaupiamoji pensijų sistema negarantuoja aiškios investavimo grąžos? Manau, ginčą iš esmės turime neišsprendžiamą, nes vienų vardinami privalumai oponentams skamba kaip trūkumai. Tik esminis skirtumas tas, kad iš oponentų negirdime aiškaus pasiūlymo – o ką tada daryti, jei netinka esama struktūra?

Prieš 10 metų kaupiamoji pensijų sistema buvo įsteigta tikrai ne tam, kad pasipelnytų ar nukentėtų kokia nors siaura visuomenės grupė. Priežastys buvo ir tebėra labai objektyvios. Gyvename senėjančioje visuomenėje, kur vis mažesniam jaunų žmonių ratui tenka išlaikyti didėjantį vyresnių žmonių būrį Ir einamaisiais mokėjimais grindžiama sistema – kai šiandien dirbančioji karta išlaiko pensininkus – ilgu laikotarpiu patirs rimtų problemų.

Būtent – noriu pabrėžti, kad kalbame apie ilgą laikotarpį, o ne keleto metų trukmės ekonomikos ciklo svyravimą ir atsirandančias finansavimo spragas, kurias trumpam galima lopyti skolintomis lėšomis. Tačiau ilgainiui toks finansavimas tikrai nebus tvarus. Siekiant sušvelninti šiuos padarinius ir buvo įsteigta papildoma, kaupiamoji pensijų schema. Taip, pastaroji pensijų sistema, kaip ir einamojo finansavimo, nėra visiškai apsaugota nuo visuomenės senėjimo padarinių, nes ateityje jaunesniajai kartai teks išpirkti vyresniosios santaupas.

Tačiau pats kaupiamosios schemos egzistavimas siūlo platesnį finansavimo galimybių pasirinkimą ir išskirstymą. Būtent kaupiamoji, o ne perskirstančioji, sistema įteisina koncepciją, kad senatvės pensija tampa būsimojo pensininko ne tik teise, bet ir turtu.

Taip, oponentų kritika yra visiškai teisinga – nežinoma kokia bus to turto grąža ateityje, tačiau lygiai taip pat nežinoma, kokia grąža bus iš einamojo finansavimo sistemos. Tiek vienu, tiek kitu atveju galima lygiai taip pat sėkmingai laimėti, kaip ir „apsišauti“. O ir patys kaupiamosios sistemos autoriai niekada primygtinai nespaudė žmonių rinktis tik kaupiamąją sistemą, tačiau protinga ir laisvai pasirenkama alternatyva visuomenei buvo pasiūlyta.

Šį lapkritį Seime patvirtinti pensijų sistemos pakeitimai įteisino, kad 2013 metų pensijų įmokos dalis didėja nuo 1,5 iki 2,5 proc. dalyvių pajamų. Nuo 2014 metų įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų, o dalyvio lėšomis pervedus papildomus 1 proc. valstybė prisidės dar 1 proc., skaičiuojamų pagal vidutinį šalies bruto darbo užmokestį (schema 2+1+1). Nuo 2016 metų schema atitinkamai bus 2+2+2, nuo 2020 metų – 3,5+2+2. Taip pat įvesta anksčiau neegzistavusi galimybė apsisprendusiems palikti kaupiamąją pensijų sistemą apie tai pranešus nuo 2013 m. balandžio iki rugsėjo mėnesių.

Iš pažiūros naujoji schema gal kiek ir painoka, tačiau didesnis dalyvių įtraukimas į taupymą senatvei iš esmės nėra ydingas dalykas. Kaip ir tai, kad sukurta pasitraukimo galimybė. Kaip daugeliui ekonominių reiškinių, taip ir kaupiamajai pensijų sistemai, kad ji būtų efektyvi – reikalingas mastas. Jeigu įmokos bus mažos, tai mažos bus ir sukauptos pensijos senatvėje. Dabartinė pensijų sistemos reforma suteikė didesnio lankstumo pensijų kaupimo dalyviams. Valstybei neturint finansinių pajėgumų „pavežti“ didesnį kaupimo mastą, tokio pobūdžio privačių lėšų dalyvavimo skatinimas atrodo pakankamai teisingas. Galų gale, dalyvavimas tokioje schemoje yra kiekvieno mūsų apsisprendimo teisė. Ir pripažinkime, kaltinti kaupiamosios sistemos šalininkų tuo, kad jie nežino ateities, yra labai jau teatrališka.

Tad palikime nuošalėje tokius marginalinius ir labai abejotinos argumentacijos „šviesius“ pavyzdžius kaip lėšų, sukauptų Vengrijos pensijų fonduose, nacionalizacija. Ar į kitą kraštutinumą nukrypusi grynai kaupimo principu pagrįsta Čilės pensijų sistema. Ir turėkime „sveikų“ alternatyvų savo ateities finansiniam saugumui išskaidyti ir užtikrinti. Tiek einamojo finansavimo, tiek kaupiamoji pensijų schema turi savo natūralių trūkumų ir privalumų, tačiau tragizavimas ir kaltinimai masinėmis visuomenės apgavystėmis yra kaip reikiant perdėti.

Sveikintina, kad viešojoje erdvėje vyksta sveikos diskusijos šiuo klausimu. Kuo jų bus daugiau, tuo geriau. Svarbiausia – aktyvus visuomenės informavimas, kad pasvėrus argumentus būtų apsispręsta, kaip ir ar toliau dalyvauti kaupiamojoje pensijų sistemoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima Latvija“ sužeistiems per Zolitudės tragediją išmokės įspūdingą sumą (5)

„Maxima Latvija“ ir draugija „Zolitude 21.11“ pasiekė susitarimą, pagal kurį sužeistiems...

D.Kuprys neatsisako planų teismui skųsti atleidimą iš NŽT vadovų (4)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

Alkoholio akcizai: pajamos auga, pardavimai – ne (24)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (54)

Įtakingiausiai Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Kauno rajono gyventojams sugrąžintos mokesčių permokos

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pranešė pervedusi visą gyventojų pajamų...

Top naujienos

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (128)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (54)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (42)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (51)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (4)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (31)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (60)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...

Kokios spalvos bus madingos artėjančio šaltojo sezono metu

Vasarai artėjant į pabaigą pamažu imama domėtis, koks koloritas dominuos artėjančio šaltojo...