Nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis pataisytas Mokesčių administravimo įstatymas suteiks galimybių mokesčių administratoriams visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais iki metų tiems juridiniams asmenims, taip pat individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalės Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) informuoti apie sandorius, pagal kuriuos gaus didesnę nei 50 tūkst. litų sumą grynaisiais pinigais. Tiesa, tik tuo atveju, jei informacijos apie juos VMI negauna, pavyzdžiui, iš sandorius tvirtinančių notarų.

Būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius šį pirmadienį viešai sušneko jau apie galimą viršutinę vos 5 tūkst. litų grynųjų pinigų ribą atsiskaitant gyventojams. Tiesa, toks Vyriausybės nutarimas ar įstatymo pakeitimas dėl to dar nepriimtas ir abejotina, ar iki sausio bus suspėta tokį reikalavimą priimti.

Romas Lazutka
"Vakaruose į tuos, kurie didesnes sumas moka grynaisiais, jau žvelgiama įtariai, o ir Lietuvoje elektroninė bankininkystė jau ganėtinai išplėtota, kad būtų galima tokius apribojimus palengva įvesti", - kalbėjo socialinių mokslų daktaras ekonomistas Romas Lazutka. Jis ir anksčiau ne kartą yra pareiškęs, kad viršutinė atsiskaitymų grynaisiais riba galėtų būti dar daug žemesnė, pavyzdžiui, 500 litų.

Profesoriaus nuomone, apribojus atsiskaitymą grynaisiais, mokesčių administratoriui atsivertų gera galimybė stebėti pinigų judėjimą, nes įmonei, su kuria atsiskaitoma grynaisiais, natūraliai kyla pagunda, užuot sumokėjus mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais už darbą vokeliuose arba nešti pakišą reikalingam valdininkui. "Į banko sąskaitą kyšio nepervesi", - konstatuoja ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)