Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, švenčiantis savo veiklos 45 metų jubiliejų, šia proga surengė dviejų dienų (11-12 d.) tarptautinę konferenciją „Rinkų globalizacija ir žemės ūkis“. Konferencijoje pranešimus apie ES ir pasaulio žemės ūkio plėtros tendencijas skaitė mokslininkai iš Latvijos, Estijos, Čekijos, Vokietijos ir Lietuvos žemės ūkio mokslo institutų.
© ELTA
Mokslininkai pateikė modelius, kaip būtų plėtojęsis Rytų ir Vidurio Europos šalių žemės ūkis, jei jos nebūtų įsijungusios į ES. Jų nuomone, šių šalių žemės ūkio integracija į Europos ir pasaulio rinkas būtų neišvengiama, tik tas procesas būtų lėtesnis ir skausmingesnis, o ES teikiama parama sušvelnina integracijos procesus.

Pasaulio žemės ūkio politikos tendencijos

Įvertindami atskirų šalių paramą žemės ūkiui, mokslininkai sakė, kad labiausiai savo žemės ūkį pastarąjį dešimtmetį rėmė Korėja, Norvegija, Švedija, Japonija, mažiausiai – N.Zelandija ir Australija. Ryškėja tendencija, kad parama mažėja visose be išimties šalyse. Labiausiai yra kritikuojamos rinką iškreipiančios priemonės, tokios kaip tiesioginės išmokos ir eksporto subsidijos, tačiau jos vis dar tebėra populiariausios ir daugiausiai taikomos. Mažėja atskirų produktų rėmimo skirtumai. Ilgą laiką ryžiai, cukrus, pienas buvo remiami labiausiai, tačiau parama mažėja ir susilygina su mažiausiai remiamų produktų lygiu. Manoma, kad ne tiek reikia tiesiogiai remti gamintojus, kiek investuoti į produktų marketingą, infrastruktūrą, mokymą ir informacijos sklaidą. Labai svarbus rodiklis yra paramos žemės ūkiui dalis bendrajame vidaus produkte. ES yra ta erdvė, kur žemės ūkiui skiriami labai dideli pinigai. Netgi dvigubai sumažinus išlaidas žemės ūkio rėmimui, paramos lygis išlieka pakankamai didelis. Daugiausiai lėšų ES investuojama į žemės ūkio produktų konkurencingumą.

ES žemės ūkio politikos ateities siekiai

ES, atsižvelgdama į šių dienų maisto rinką ir ryškias liberalizacijos tendencijas, siekia išlaikyti savo žemės ūkio modelį. Maisto stygiaus problema Europoje jau seniai nebeaktuali, todėl ir žemės ūkio sektoriaus svarba ES vidaus rinkoje aiškiai mažėja. Tuo tarpu pasaulio mastu ES žemės ūkis strategiškai išlieka itin svarbus. Paskaičiuota, kad 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. gyventojų, iš jų 3 mlrd. sudarys besivystančių šalių piliečiai. Pasaulyje jau 2025 m. gali susidaryti 250-450 mln. t grūdų trūkumas, tokio kiekio reikėtų tų šalių gyventojams pamaitinti (palyginimui – 2003 m. trūkumas buvo 80 mln. t). Besivystančios šalys, norėdamos išmaitinti savo gyventojus, iki 2050 m. turėtų labai smarkai padidinti žemės ūkio gamybą (Afrikoje - 5 kartus, Azijoje– 2,3 karto, Lotynų Amerikoje – 1,9 karto).

Toks gamybos padidinimas dėl žemės ar vandens stygiaus tuose žemynuose nėra realus. Taigi ES, kartu su JAV, Rusija, Ukraina, Brazilija išliks viso pasaulio maitintojos. Potencialios maisto gamintojos išlieka ir Australija, Argentina, Kanada, tačiau šiose šalyse gamybos kaštai yra aukšti, todėl ir jų konkurencingumas, palyginti, mažesnis. Taigi ES, siekdama didinti savo žemės ūkio produkcijos konkurencingumą pasaulyje, atsieja paramą nuo gamybos – mažina tiesiogines išmokas. Gamintojams sudaromos galimybės išlikti, remiantis rinkos teikiamais stimulais, o parama siejama su aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų gerove ir sveikata.

ES ir kitos maistą gaminančios valstybės turės pasirūpinti ir besivystančių šalių eksporto galimybėmis, nes vienpusio ryšio būti negali – norint vienas prekes eksportuoti, kitas reikia importuoti.

Apskritai ES ekonomikos svoris pasaulyje mažėja – 2003 m. Europoje buvo sukurta 22 proc. pasaulio BVP, tuo tarpu 2025 m. ES sukurs tik 12 proc. pasaulio BVP. Todėl ES teks dėti daug pastangų, kad išliktų aktyviu derybininku Pasaulio prekybos organizacijoje ir svarbiu veikėju pasaulio arenoje.

Padėtis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad iki integracijos į ES, nacionalinė parama atskirų valstybių žemės ūkiui buvo gana skirtinga, tačiau dabar ji tampa kur kas tolygesnė. Pranešėjas W.H. Mejersas (Meyers) iš JAV Misurio – Kolumbijos universiteto pranašavo neblogą Lietuvos žemės ūkio ateitį per šį dešimtmetį ES ir pasaulio rinkose.

Mažiausiai keisis grūdų ūkio padėtis, kviečių gamyba 2010 m. išaugs 2,5 proc., pajamos iš jų -2,7 proc., miežių atitinkamai -2,4 proc. ir 2,6 proc., jų kaina nesikeis. Didžiausi teigiami pokyčiai prognozuojami galvijininkystės ir pieno ūkiui, kurio gamyba išaugs 11 proc., pajamos – 19 proc., kaina – 7 proc., sūrio atitinkamai – 37 proc., 56 proc., ir 14 proc., jautienos gamyba išaugs 12 proc., pajamos – 35 proc., kaina – 21 proc. Tuo tarpu kiaulienos gamyba sumažės 3 proc., pajamos – 11 proc., kaina nukris 9 proc., paukštienos atitinkamai – 5 proc., 13 ir 9 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasitraukė Lietuvos pašto valdyba

Šiandien atsistatydino AB Lietuvos pašto valdyba. Valstybei nuosavybės teise priklausančių AB...

D. Trumpas perspėja: gali nutraukti NAFTA sutartį

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo apie galimybę nutraukti Šiaurės Amerikos laisvosios...

Euras svaro atžvilgiu pakilo iki 8 metų maksimumo (1)

Išsiskiriančios euro zonos bei Didžiosios Britanijos ekonominės perspektyvos trečiadienį eurą...

Vyriausybė nusprendė žemės ūkio atašė perkelti iš Rusijos į Japoniją (1)

Vyriausybė trečiadienį nusprendė žemės ūkio atašė pareigas perkelti iš Rusijos į Japoniją....

ECB prezidentas: centriniai bankai susiduria su spragomis suvokiant naujas realijas (2)

Nestandartinė pinigų politika buvo sėkminga, tačiau Europos centrinis bankas ( ECB ) vis dar...

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (181)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (52)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (532)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (28)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (71)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (142)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (85)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (13)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (26)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...