Premjeras Algirdas Butkevičius dėsto, kad kuriamas naujas socialinis modelis veikiausiai taps nauju Lietuvos socialinės sferos pagrindu. Pasak jo, antradienį numatyti susitikimai su Trišale taryba ir viliamasi, kad šis pakeitimų paketas gegužę pasieks Seimą.
© DELFI / Tomas Vinickas

„Norėčiau padėkoti už didžiulį atliktą darbą“, - gyrė A. Butkevičius, pridūręs, kad dabar negalima sakyti, kad pinigai išdalinti, o darbas – nepadarytas.

Premjeras demonstravo ir storą aplanką, nurodydamas, kad tai – vien planuojami Darbo kodekso pokyčiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė dėstė, kad problemos visada sprendžiamos fragmentiškai, tad dabar planuojama tai padaryti sistemiškai.

Pasak jos, Lietuva nuolat sulaukia iš Europos Komisijos rekomendacijų, kad šalyje nėra struktūrinių pokyčių, todėl dabar jie – parengti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva Lietuvoje kuriamas naujas socialinis modelis.

Siekiama į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių laikytųsi Lietuvos socialinė sistema, tai: darbo santykių liberalizavimas, „Sodros“ reforma, kuri apimtų pensijų ir motinystės išmokų pertvarką, skurdo mažinimo programa.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos vadovė, vadovaujanti Trišalei tarybai Gražina Gruzdienė tvirtino, kad nemato, kaip siūloma reforma bus daugiau naudos valstybei ir darbuotojui.

„Jeigu deklaruojame, kad padidės užimtumas ir sumažės atskirtis, tai kaip užimtumą gali padidinti viršvalandžių laisvas reguliavimas arba suminės darbo laiko apskaitos įvedimas?“ - klausė ji.

Projekte siūloma atsisakyti normuoto darbo dienos laiko paliekant 40 valandų darbo savaitę, paprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą. G. Gruzdienė nepritaria ir planams sutrumpinti įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį atleidžiamiems darbuotojams.

Darbo kodekso projekte siūloma gerokai sutrumpinti tiek įspėjimo terminą atleidžiamiems darbuotojams, tiek išeitinės išmokos dydį. Siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio išmoką, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Tai, ką darbuotojų atstovai vadina teigiamu pokyčiu, yra nauja nuostata, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Kartu sutrumpinus įspėjimo terminą ir sumažinus išmokos dydį didinti bedarbių pašalpas.

Šiuo metu didžiausia nedarbo draudimo išmoka gali būti apie 300 eurų nepaisant buvusio atlyginimo. Projekte siūloma, kad pirmuosius tris mėnesius bedarbis gautų 50 proc. buvusio atlyginimo, kuri palaipsniui mažėtų, o devynis mėnesius nerandant darbo visiškai nutrūktų jos mokėjimas.

Be to, planuojama į socialinės apsaugos ir pensijų kaupimo sistemas įtraukti savarankiškai dirbančius žmonės, tai reiškia, kad jiems mokėti daugiau mokesčių.

Kartu, siūloma sumažinti mokesčius darbdaviams už samdomus darbuotojus, įvesti „Sodros“ lubas.

Ruošiamasi keisti ir motinystės išmokų skaičiavimo tvarką: iš esmės niekas nesikeistų einantiems vienerių metų vaiko auginimo atostogų, o pasirinkusiems dvejų metų atostogas antraisiais metais keistųsi išmokos dydis priklausomai nuo gauto darbo užmokesčio. Iki šiol antraisiais metais išmokos dydis dirbant nesikeitė.

Pagal dabar galiojančią tvarką planuojantys auginti vaiką gali pasirinkti ar eiti vienerių metų atostogų ir gauti 100 proc. arba eiti dvejų metų atostogų ir pasirinkti pirmaisiais metais 70 proc., o antraisiais 40 proc. išmokas.

Kritikavo profsąjungas

Premjeras A. Butkevičius pasidžiaugė, kad planuojamų Darbo kodeksų pataisų kiekis labai didelis.

„Šį darbą vertinų kaip vieną svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės metais“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Premjeras dėsto, kad profesinės sąjungos nėra priešiškai nusiteikusios dėl siūlomų reformų, o kritikuojantys pateiktus pasiūlymus nėra su jais gerai susipažinę.

Vienu iš teigiamu pokyčiu jis įvardijo tai, kad dirbantieji ginčus su darbdaviais galėtų išspręsti darbo ginčų komisijose, be bylinėjimosi.

„Manau, kai susipažins su dokumentu, stipriai pakeis nuomonę“, - apie profsąjungas kalbėjo A. Buktevičius.

Vilniaus universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis dėsto, kad Lietuvoje planuojama reformuoti darbo santykius ir sukurti daugiau galimybių verslui kurti darbo vietas.

O profsąjungų atstovai, pasak jo, į pasiūlymus veikiausiai yra neįsigilinusios.

„Darbo kodeksą mes pirmiausiai suprantame kaip darbo teises išreiškiantį ar įgyvendinantį instrumentą, bet įgyvendinimo, priežiūros prasme darbo teisių gynyba tampa efektyvesnė, labiau prieinama, profesinės sąjungos turi daugiau teisių į streikus, gauna galimybes dalyvauti atskirais atvejais taip pat ir įmonės valdyme“, - vardijo jis.

T. Davulis kalbėjo, kad ruošiamu Darbo kodeksu bus geriau užkertamas kelias diskriminacijai, piktnaudžiavimui, bus užtikrinamos lygios galimybės.

Pasak jo, akcinėse bendrovės darbuotojų atstovai turėtų gauti teisę dalyvauti tikraisiais nariais stebėtojų tarybose, moterys turi dalyvauti tikraisiais nariais akcinių bendrovių valdybose. T. Davulis dėsto, kad tai – modernūs ruošiamo teisės akto elementai.

Be to, pasak jo, siūloma įtvirtinti ir tai, kad jau dabar parašyta Europos Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, skatinti terminuotų sutarčių plėtrą.

„Lietuvoje terminuotos sutartys yra labiau draudžiamos nei leidžiamos“, - kalbėjo jis.

Pasak jo, kai kalbama apie išeitines išmokas, svarbu konkurencinė aplinka.

„Mes norime pasakyti, kad Lietuva negali jaustis kitaip, kai yra konkurencija su kitomis valstybėmis. Jeigu Latvija ir Estija savo išeitines išmokas radikaliai sumažino iki vieno darbo užmokesčio išeinant iš darbo, tai mes turime nuo 1 iki 6 diskriminacinėmis nuostatomis dėl amžiaus, stažo – iš esmės mes nesukuriame to efekto, kurį norėtume turėti. Sumažinus išeitinę išmoką yra kompensuojama per didesnę socialinio draudimo išmoką“, - teigė T. Davulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (250)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (3)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

ECB: „Brexit“ besiruošiantys britų bankai atsilieka nuo grafiko

Į Europos Sąjungą ( ES ) po „Brexit“ planuojantys persikelti britų bankai pasiruošimo etape...

Lanksčių darbo sutarčių paradoksas: britai prašo daugiau darbo (1)

Pagal vadinamąsias lanksčiąsias sutartis dirbantys Jungtinės Karalystės gyventojai maldauja...

Top naujienos

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (1)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (250)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (129)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (6)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (308)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (10)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

Ar išsiveržus superugnikalniui liktume gyvi? (1)

Ugnikalniai visais laikais kėlė didžiulę grėsmę gyvybei. Apie tai, ar šiais laikais...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (47)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (2)

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti (1)

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...