Palyginti su 2016 m. paskutiniuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių („popieriuje“) šalies ūkyje sumažėjo 0,6 proc.: valstybės sektoriuje sumažėjo 3,7 proc., privačiajame sektoriuje padidėjo 1 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius („į rankas“) šalies ūkyje siekė 644,5 euro ir, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 proc.: valstybės sektoriuje jis siekė 644,8 euro, arba 1,7 proc. mažiau, privačiajame - 644,3 euro, arba 2,7 proc. daugiau.

Realusis darbo užmokestis 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje nepakito (darbo užmokesčio „į rankas“ ir vartotojų kainų pokytis buvo vienodas): valstybės sektoriuje sumažėjo 2,9 proc., privačiajame - padidėjo 1,5 proc.

Darbo užmokesčio sumažėjimą šalies ūkyje ir valstybės sektoriuje 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos bei kitos priežastys.

Vertinant metinį atlyginimų pokytį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 9,3 proc.: valstybės sektoriuje - 7,2 proc., privačiajame - 10,4 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius per metus šalies ūkyje padidėjo 10,4 proc.: valstybės sektoriuje - 8,5 proc., privačiajame - 11,4 proc.

Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 7,4 proc.: valstybės sektoriuje - 5,5 proc., privačiajame - 8,4 proc.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.

Darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, palyginti su darbo užmokesčiu „popieriuje“, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vertinant atlyginimų pokytį sektoriuose, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalies ūkyje 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, labiausiai sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (9,6 proc.), švietimo (5,3 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (5,1proc.) veiklose. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „popieriuje“ daugiausia išaugo finansinės ir draudimo (9,9 proc.), informacijos ir ryšių (4,8 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklų įmonėse (1,7 proc.).

Per metus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „popieriuje“ šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 0,2 proc. (nekilnojamojo turto operacijų veiklos) iki 12,1 proc. (statybos ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklų).

Analizuojant darbuotojų skaičiaus pokyčius, 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 12 tūkst. (1 proc.): valstybės sektoriuje sumažėjo 2,9 tūkst. (0,8 proc.), privačiajame sektoriuje padidėjo 14,9 tūkst. (1,8 proc.).

Per metus, 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 12,1 tūkst. (1 proc.). Tai lėmė 18,8 tūkst. (2,3 proc.) padidėjęs vidutinis darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje. Valstybės sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 6,7 tūkst. (1,7 proc.).

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)