„Pati idėja gimė ieškant darbo, nes šiuo metu maitinimo srityje nėra labai daug darbo pasiūlymų, nebent tai būtų padavėjo darbas. Be to, lietuviškos maitinimo įstaigos nėra tokios kvalifikuotos kaip užsienio šalyse. Perspektyvų tobulėti taip pat nedaug. Taigi, jei nerandi niekur darbo, pats susikuri darbo vietą“, – pasakoja savo verslo nusprendusi imtis pašnekovė.
Rado neužimtą verslo nišą
Pamačiusi, kad Birštone dar nėra sušių restorano, mergina tvirtai pasiryžo jį atidaryti. Drąsos suteikė ir Vilniaus kolegijoje įgytos viešojo maitinimo verslo specialybės žinios. Aukštojoje mokykloje įgytas teorinis pagrindas suteikė tam tikrą suvokimą, kokie reikalavimai keliami maitinimo įstaigose, nors, pašnekovės nuomone, dėstoma teorija ne visada sutampa su tikrove.
„Analizuoti maitinimo rinką pastūmėjo baigiamasis bakalauro darbas. Praėjusiais metais buvo matyti japonų virtuvės paklausos augimas, taigi pasirinkau šią sritį. Birštone stinga maitinimo įstaigų, o jau esamos teikia panašias paslaugas, todėl nebuvo sunku apsispręsti, kad visiškai nauja ir kitokia paslauga Birštone bus sušių gamyba“, – verslo idėjos užuomazgas prisimena ji.
Vis dėlto M. Platūkytė pripažįsta, kad apsilankančių klientų poreikiai neleidžia gaminti tikrosios japonų virtuvės patiekalų, o patys sušiai pritaikomi lietuvių skoniui. Be to, vasarą svečiai lepinami ir kitų šalių patiekalais.
„Sušinės“ net nepavadinčiau restoranu: žiemą turime keturias kėdes ir vieną stalą, prie kurio kartais sugeba pavalgyti net aštuoni žmonės. Kitaip būna vasarą – galime priimti visus, kas nori“, – priduria pašnekovė.
Darbuotojų trūkumas – opi problema
Tapusi „Sušinės“ direktore, verslininkė susidūrė su tikru galvosūkiu – darbuotojų paieška. Anot M. Platūkytės, sudėtinga rasti norinčiųjų dirbti, kurie būtų motyvuoti, atsakingi, nepritrūktų noro stengtis ir tobulėti. Netgi vasarą rasti papildomų darbuotojų tampa galvos skausmu. Mergina svarsto, kad šiai problemai išspręsti taip pat trukdo nedidelis Birštono gyventojų skaičius, o ir jaunimo gretos šiame mieste nėra didelės, tad tarp jų rasti trūkstamų darbuotojų yra nemenkas iššūkis.
Užtat lengviausia užduotis – įgyvendinti idėją, kai jau esi ją sukūręs ir išsiaiškinęs visas subtilybes. Tuomet pradedi veikti, nesvarbu, kad nuo įrengimo darbų pradžios iki atidarymo dienos tenka palaukti apie pusmetį.
Svarbiausia nepritrūkti vidinės drąsos
Mergina pasakoja, kad į jos sugalvotą verslo idėją aplinkiniai reagavo įvairiai: buvo palaikančiųjų šią mintį, bet pasitaikė ir skeptikų. Labiausiai verslininkę motyvuoja, kai užsukę pavalgyti lankytojai teigiamai įvertina įdėtą darbą, padėkoja, kad skaniai pavalgė, taip pat rekomenduoja ir kitiems apsilankyti „Sušinėje“.
M. Platūkytė svarsto, kad sėkmės trokštančiam verslininkui reikia turėti vidinės drąsos, bet nebūti pernelyg pasitikinčiam savimi: „Vienas galbūt visą gyvenimą neišdrįs kažko padaryti, nes neturi tam vidinės drąsos, o kitas, nepasisekus dešimt kartų, vis tiek bandys vienuoliktą kartą.“
Taip pat svarbu turėti verslininko gyslelę ir įžvelgti verslo galimybes. „Be to, norint turėti savo verslą, reikės daug dirbti pačiam, o ne sėdėti ir būti direktoriumi“, – primena „Sušinės“ įkūrėja.
„TOP 50 inovatyviausių jaunų verslų, sukurtų moterų” iniciatyvos ėmėsi „BZN start“ kartu su partneriais: „Swedbank“, AB, dantų pasta „Ecodenta“, prekybos ir pramogų centru „Ozas“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Mykolo Romerio universitetu, naujienų portalu „Delfi“ ir „Žinių radiju“.
Susipažinti su visomis šio projekto dalyvėmis ir balsuoti už labiausiai patikusias idėjas galite svetainėje http://www.bznstart.lt/StartupsWomen
O jaunų verslų įkūrėjas, jau kviečiame registruotis į kitų metų leidinį: http://www.bznstart.lt/surveys/display/2h3q8kgz
