Apie tai buvo ketvirtadienį prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje diskutavo leidėjai, kūrėjų organizacijų atstovai ir ekonomistė Rūta Vainienė ir Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.

Diskusijoje buvo aptariami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pokyčiai, dėl kurių autoriams ir asmenims, kurie pajamas gauna iš licencinių sutarčių, padidėjo mokėtina suma.

Bene labiausiai padidėjusiais mokesčiais piktinosi R. Vainienė, kurios nuomone, kūrėjai klysta jeigu tikisi, kad ko nors sulauks iš „Sodros“, kuri esą yra pelėkautai.

Pasak diskusijos dalyvės, autoriai nenustoja kurti dėl to, kad sulaukia pensinio amžiaus, pagimdo ar prižiūri vaiką, jie nebūtinai praranda išmokomis kompensuotinas pajamas, dėl to jie neturėtų mokėti ir socialinio draudimo įmokų.

„Antra, „Sodra” yra spąstai, pelėkautai. Jie pasako mokėkite, mokėkite, o mes paskui duosime išmokas. Žinote, kaip vadinasi ši kombinacija? Ta kombinacija vadinasi trijų pirštų, kurią autoriai gaus.

Kad jie ką nors gautų, pvz., ligos išmoką, jie turi mokėti reguliarias įmokas kiekvieną mėnesį. Jeigu jie parašo vieną knygą per metus, kokios reguliarios įmokos? Iš kokio sandėliuko, stalčiuko turi paimti, kad įmokas sumokėtų. Ir kodėl jie turėtų tai daryti?

Kad gautų pensiją, jie turi irgi reguliariai mokėti – dvylika mėnesių kasmet. Jei tik kokį mėnesį nemokės, jiems neužsiskaitys socialinio draudimo stažas, tada jie nesukaups 30 metų, o pagal naują modelį 35 metų privalomojo būtinojo stažo ir vėl jie gaus špygą taukuotą“, – kalbėjo ekonomistė.

Jos teigimu, kūrėjams reikalingos socialinės garantijos, tačiau „Sodros” sistema joms visiškai nepritaikyta ir negali būti pritaikyta, nes jei taip būtų, tada jos biudžete atsirastų skylė.

Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas taip pat kritiškai vertino naujoves.

„Situacija tikrai yra liūdna. Mūsų įvairių finansiniais skaičiavimais, tiek knyga, tiek apskritai leidybos procesas brangsta 50-60 proc. Ką tai reiškia? <...> Tai yra ir knygos kaina, ir darbo vietos, ir leidyklos.

Galų gale tie patys autoriai. Gąsdinanti situacija, kad lietuvių autorių netgi neverta bus leisti. Leidžiam užsieniečius, sugebam galbūt išsaugoti darbo vietas, leidykla, nes kitu atveju situacija darosi drastiška“, – svarstė asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, intelektinė nuosavybė yra toks pat turtas kaip ir materialusis turtas. Pavyzdžiui, gavus pajamų už automobilio nuomą, šios neapmokestinamos „Sodros“ įmokomis, o gavus pajamų už leidimą panaudoti savo kūrinį, šios apmokestinamos.

Asociacijos vadovas svarstė, kad „Sodros” įmokų prasme autorinės sutartys yra prilyginamos darbo sutartimis, tačiau įprastinį darbą kasdien dirbančio žmogaus pajamos ir pajamos sukūrus knygą ar kitą kūrinį, suteikus teisę jį panaudoti, skiriasi.

Rašytojas Kornelijus Platelis nebuvo toks kategoriškas dėl mokestinės sistemos.

„Aš sutinku, kad mokesčių sistemą reikia tobulinti, mokesčius reikia normalizuoti, padaryti taip, kad mokesčių sistemoje būtų kiek galima mažiau išimčių.

Bet. Taip, kaip buvo padaryta dabar, aš įsivaizduoju, yra ne visai teisinga. Prieš tai, kai padarė, reikėjo pasiskaičiuoti, kiek iš tikrųjų reikės pinigų iš visos tos profesionalaus meno sistemos bus paimta į „Sodros” sistemą ir tiek pat padidinti visus fondus, kurie suteikia galimybę kūrėjams gauti paramą savo kūrybai. Tada būtų kaip ir logiškas sprendimas“, – svarstė rašytojas.

Vis dėlto, anot jo, padaryta priešingai – dėl padidėjusių mokesčių kūrėjai praras pinigų, o papildomų lėšų jų rėmimui, pavyzdžiui, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde nenumatyta.

Autorių ir gretutinių teisių asociacijos direktorės pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė svarstė, kad Lietuvoje vis daugiau ypač jaunų atlikėjų yra linkę sąžiningai mokėti mokesčius.

Tačiau dabartinė sistema yra per daug komplikuota. Anot jos, yra daugybė skirtingų scenarijų, kaip skirtingai būdais sumokėti visus priklausančius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Taigi, pavaduotojos siūlymu, būtų tikslinga perimti Estijos sistemą, kurioje svarstoma galimybė visiškai supaprastinti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimą įvedant specialias sąskaitas, iš kurių valstybė nuskaičiuotų fiksuotą dalį mokesčių, o visa kita paliktų sąskaitos savininkui.

T. Medaiskis kategoriškai nesutiko, kad „Sodrai” mokami mokesčiai. Esminis skirtumas nuo mokesčių yra tas, kad sumokėjus socialinio draudimo įmokas įgyjama teisė į išmokas atsitikus tam tikram įvykiui.

Profesorius pasakojo, kad dabartinė socialinio draudimo sistema buvo projektuojama atsižvelgiant į samdomų darbuotojų darbą. Kūrybinei veiklai ji nebuvo taikoma ir sistema normaliai veikė.

„Autorinės sutartys buvo pradėtos taikyti „Sodros” įmokos dėl to, kad žmonės ėmė piktnaudžiauti. Vietoje tikro darbo užmokesčio buvo pradėta forminti fiktyvias autorines sutartis.

„Sodra” buvo nustačiusi buhalterio darbą, jis, matote, kūrybiškai tvarkė buhalterinę apskaitą, gražiai dokumentus formino, buvo kūrybinė veikla”, – komentavo T. Medaiskis.

Anot jo, pamačius kad sistema piktnaudžiaujama buvo pakeisti įstatymai.

Vis dėlto profesorius sutiko, kad autorinių ir licencinių sutarčių pajamų apmokestinimas turėtų būti peržiūrėtas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (367)