„Mūsų šalies prisijungimas prie ESM – daugiau nei savaime suprantamas žingsnis, įsivedus eurą. Tai – apsidraudimo strategija, siekiant apsisaugoti nuo finansinės sumaišties ateityje, o tai yra investuotojų apsaugos ženklas. Prisijungusi prie ESM, Lietuva taip pat dalijasi solidarumo įsipareigojimu su euro zonos šalimis ir prisideda prie jos finansinio stabilumo“, - pranešime sakė R.Šadžius.
Pagal ESM sutartį, Lietuva visateise nare tampa vasario 3 dieną ir per 15 dienų į ESM fondą turės sumokėti pirmąjį įnašą - 65,44 mln. eurų.
ESM vadovas teigė, kad Lietuva nuo šiol galės apsisaugoti nuo krizių.
„Euro įvedimas Lietuvoje ir narystė ESM įrodo, kad euroskeptikai neteisūs. Valiutų sąjunga ir toliau yra patraukli, atvira ir perspektyvi. Tapusi ESM nare, Lietuva pasinaudos apsaugos nuo krizių mechanizmu ir sustiprins solidarumą tarp euro zonos šalių, o tai – ESM sukūrimo pagrindas“, - pranešime sakė ESM vadovas Klausas Reglingas.
Iš viso per penkerius metus šalis į ESM sumokės 327,2 mln. eurų, kasmet mokėdama po 65,44 mln. eurų. Po 2027 metų Lietuva turės sumokėti dar vieną įnašą - 159,4 mln. eurų.
Lietuva netampa 2010 metais įkurto laikinojo krizių valdymo fondo, Europos finansų stabilumo fondo (EFSF), kuris atsakingas už Airijos, Portugalijos ir Graikijos finansinės paramos programas, nare.
Europos stabilumo mechanizmas – pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondas. Jis sukurtas po to, kai ES 2008-2010 metais ištiko ekonominė krizė. 2010 metais nuspręsta, kad euro zonos nares bus galima gelbėti beveik 500 mlrd. eurų siekiančiu fondu.