Vyriausybė visus praėjusius metus tvirtai kartojo, kad jos siekis – euras nuo 2015 metų, nors tokiu pasiryžimu nepatenkintų buvo ir valdančioje koalicijoje. „Savaitės“ studijoje – Finansų ministras Rimantas Šadžius.
– Sakau, kad nepatenkintų vyriausybės pasiryžimu įvesti eurą 2015-aisiais buvo valdančioje koalicijoje ir, žinoma, turiu galvoje „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovų pareiškimus, tačiau, pone ministre, tai noras atkreipti į save dėmesį prieš Europos Parlamento rinkimus ar tikras nenoras, kad Lietuva taptų euro zonos nare?
– Aš labai atvirai atsakysiu, kad to nenoro nematau. Iš tikrųjų kalba eina apie tai, kad galbūt šį klausimą spręsti referendumu, nes svarbiausiais klausimais reikėtų atsiklausti žmonių. Ir čia aš galiu sutikti, kad žmones būtina informuoti apie eurą. Bet kategoriško balsavimo ar sakymo „ne, iš tikrųjų euro nereikia“ aš negirdėjau nei iš Prezidento Rolando Pakso, nei iš jo bendražygių lūpų.
– Tai o referendumo tada kam reikia? Pagal stojimo sutartį jo nereikia.
– Pagal stojimo sutartį referendumas nėra reikalingas ir netgi teisiškai jis žymiai komplikuotų klausimą, nes 2003 metais, kai balsavome už stojimo sutartį, toje sutartyje buvo aiškiai pasakyta, kad kai tik Lietuva atitiks kriterijus, ji turi prisijungti prie bendrosios ES pinigų sąjungos.
– Ar nebijote, kad koalicijos partneriai pakabins jums šunį ant kaklo ir nubalsuos dėl referendumo, kaip atsitiko atominės elektrinės atveju?
– Kada visai šalia savo valstybės sienų turime eurą, ir netgi Šiaurės Lietuvoje jau turime realų eurą žmonių kišenėse, manau, ir politiniame diskurse tarp politinių partijų atstovų kalba bus žymiai paprastesnė. Manau, dabar pasidarė aišku, kad euro įvedimas Lietuvai yra būtina sąlyga mūsų tolesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.
– Jeigu valdančioji koalicija nori euro, 2015 metais minimali alga turės padidėti iki 1509 Lt, sako Seimo pirmininkė šią savaitę. Tai, pone ministre, ar jums neatrodo, kad vieną koalicijos partnerį jūs praradote ir balsą taip pat?
– Ne, tikrai nemanau. Iš tikrųjų tos diskusijos tarp koalicijos partnerių vyksta, jos kartais labiau matomos, kartais mažiau matomos, tačiau galiausiai sugebame susitarti. Manau, kad ir šiuo atveju tikrai sugebėsime susitarti.
– Ministre, bet čia ne diskusijos, čia kvepia lengvu šantažu. Ar jums taip neatrodo?
– Na, tikrai nenorėčiau komentuoti ir reaguoti į kažkokius emocinius dalykus. Aš manau, kad iš tikrųjų mums pavyks normaliai susitarti.
– Ministre, tada paklausiu kitaip. Ar jūs galite atsisakyti savo žodžių, kad MMA iki 1509 Lt nekils 2014 metais. Jūs sakėte, kad apie tai realu tik dar nuo kitų metų? Tai ar jūs galite pakeisti savo nuomonę?
– 2014 m. vargu įmanoma padidinti MMA. Manau, kad realu šnekėti apie MMA didinimą palaipsniui pradedant nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Ir tą reikės daryti, nes didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, MMA šalyje taip pat turi būti didinama.
– Bet tai yra ekonominiai dėsningumai, kurių dar niekam pasaulyje nepavyko apeiti.
– Tai Seimo pirmininkė su ekonomine logika šiek tiek prasilenkia?
– Aš tikrai nekomentuosiu Seimo pirmininkės žodžių.
– Tai tada pakalbėkime apie eurą. Lietuvos bankas neslepia, kad eurą įsivedusiose šalyse kainų padidėjimas svyravo apie 0,2–0,3 proc. Tai jūs pripažįstate, kad tai, ko visi labiausiai bijo – kainų padidėjimo – įvyks?
– Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas. Iš tikrųjų tos kainos, kurios labiausiai pastebimos, vadinamosios gatvės kainos, kurios ir dabar suapvalintos – ledų porcija, kavos puodelis, kirpyklos paslaugos – jos, matyt, bus apvalinamos, ir verslininkai ilgainiui greičiausiai neduos savęs apgauti.
Kita vertus, tos išlaidos, kurių mes turime daugiausiai, sakykime, mokėjimai už komunalines paslaugas, – jie tikrai bus perskaičiuoti tiksliai iki 0,1 euro cento tikslumo. Psichologiškai galbūt atrodys, kad tos kainos pakilo, bet paskaičiavus realiai žmonių išlaidas, šeimų išlaidas, taip tikrai neatsitiks.
– Ar bus išvengta piktnaudžiavimų, kai pensijos ar atlyginimai bus iš litų perskaičiuojami į eurus, kaip atrodys skaičiai po kablelio, ar nebus taip, kad žmogus, dabar gaudamas 860 litų pensijos, perskaičiavus gaus tik 858 litus?
– Būtent tuo tikslu, kad nebūtų žmonės apgauti, mes siūlome į euro įvedimo įstatymą, kurio projektas dabar yra aptariamas, visuomenė su juo gali taip pat susipažinti elektroninėje įstatymų projektų sistemoje, įrašyti nuostatą, kad apvalinant išmokas (atlyginimus, socialines išmokas), apvalinimas yra daromas gavėjo naudai.
– Jeigu banke indėlis yra padėtas litais, ar jis automatiškai taps indėliu eurais?
– Taip. Visi indėliai automatiškai pavirs euriniais. Visus pinigus, kuriuos mes turėsime, Lietuvos bankas neribotomis sumomis, neribotą laikotarpį nemokamai keis į eurus. Komerciniai bankai pagal mūsų numatytas nuostatas, kurios bus įrašytos į euro įvedimo įstatymą, vienus metus nemokamai keis grynus litus, be abejo, automatiškai perskaičiuos mūsų turėtus indėlius.
Po to galbūt už kažkokį mokestį pamirštus – gal po pagalve laikytus, gal atrastus netikėtai sieninėje spintelėje – pinigus bet kada neribotą laikotarpį keis į eurus. Dėl to žmonės gali nebijoti, nereikėtų skubėti, bėgti, nereikia visko mesti. Blogiausiu atveju, jeigu kas nors atras krūvelę litų, jis galės juos išsikeisti be jokių kliūčių.
– Kada mes sužinosime kursą, kuriuo bus keičiami litai į eurus?
– Galutiniai sprendimai dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos ir atitinkamai tas neatšaukiamas lito keitimo į eurus kursas turėtų būti patvirtinti liepos mėnesį.
