R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė, R. Vaičekauskytė. Buhalterio aplaidumas gali lemti įmonės tragediją

 (27)
Buhalteris – vienas svarbiausių darbuotojų įmonėje. Jo darbas yra labai svarbus įmonės sėkmei. Tačiau kartais, užuot padėjęs sutvarkyti įmonės finansus, buhalteris gali pridaryti ir nemažai žalos, netgi lemti įmonės žlugimą. Todėl svarbu įmonės vidiniais teisės aktais reglamentuoti, kaip turėtų būti tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir už ką yra atsakingas buhalteris. Deja, dauguma įmonių vadovų apie tai sužino tik susidūrę su buhalterių aplaidumo pasekmėmis.
R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė, R. Vaičekauskytė. Buhalterio aplaidumas gali lemti įmonės tragediją
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

„Apie tai kol kas Lietuvoje kalbama labai mažai. Visi įmonių vadovai jau žino apie darbo saugą ir jos taisykles, bet ne apie apie buhalterinę apskaitą. Jie yra tik girdėję apie finansinę atsakomybę, bet mano, kad tai – buhalterio pareiga ir atsakomybė. Tik gavę 10 ir daugiau tūkstančių litų siekiančias baudas už buhalterinės apskaitos tvarkymo aplaidumą nustemba, kad taip atsitiko“, – pasakojo kontoros „Teisės tarnai“ mokesčių teisės skyriaus atstovė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė ir baudžiamosios teisės skyriaus atstovė Rasa Vaičekauskytė, sutikusios plačiau papasakoti apie tai, kokią žalą įmonei gali suteikti neatsakingai dirbantis buhalteris ir kaip to galima būtų išvengti.

Mokesčiai nemokami laiku

- Kaip ir kodėl buhalteris gali pakenkti įmonei?

- Labai įvairiai, pradedant tuo, kad buhalteris netvarko arba tvarko aplaidžiai buhalteriją, arba paskaičiuoja tik darbo užmokestį, atidėdamas ne pirmo svarbumo darbus. Dėl to buhalterija nėra laiku sutvarkoma, atsiranda mokesčių neprimokėjimai arba kokios nors permokos, kurias būtų galima panaudoti, sumokant kitus mokesčius.

Antra galima blogybė yra ta, kad, pavyzdžiui, darbo užmokestis skaičiuojamas pagal kokį nors šabloną, arba išvis neskaičiuojamas, o tik įvedama standartinė deklaracija, pakeitus datą, buhalteris nepatikrina ar darbuotojas, tarkim, sirgo, buvo vaiko priežiūros arba neapmokamose atostogose. Nors visi įsakymai dėl to buhalteriui būna pateikti, kartais dėl buhalterio aplaidumo, nekompetencijos ar dėl kitų priežasčių - tai praleidžia ir darbo užmokestis skaičiuojamas šabloniškai. Jeigu tokioje įmonėje kyla darbo ginčai ir ji paduodama į teismą, viskas pasibaigia nuostoliais ir išlaidomis dėl buhalterio kaltės, nes apskaitą buhalteris tvarkė aplaidžiai.

Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė
Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė
© Bendrovės nuotr.

Problemų kyla ir dėl PVM deklaracijų, kai buhalteriai, tarkime, dėl didelės apimties pirkimų-pardavimų sąskaitų-faktūrų nespėja jų visų įvesti į buhalterinę apskaitą ir tiesiog nusiunčia tai, ką tuo metu turi, o vėliau duomenis tikslina, nes tikslinti ataskaitas įstatymas leidžia. Jeigu patikrinimo metu pateiktų PVM deklaracijų ir buhalterinės apsakaitos duomenys nesutampa, nors buhalteris apskaitą laiku ir tinkamai nesutvarkė, atsakomybė už tai tenka įmonės vadovui.

Dažniai pasitaiko, kai buhalteris laiku nepateikia įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitos VĮ Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kartais taip nutinka net tada, kai įmonės metinė finansinės atskaitomybės ataskaita yra patvirtinta direktoriaus ir akcininkų. Taigi, jeigu įmonėje nėra tam tikrų vidinių lokalinių teisės aktų, nurodančių, kad už finansinės atskaitomybės ataskaitos pateikimą yra atsakingas buhalteris, kaltė už tai tenka vadovui, o įmonei gresia baudos.

Žinoma, problemų gali sukelti ir tokie netikslumai, kaip netinkamai deklaruotos, arba išvis nedeklaruotos kitos mokestinės prievolės, įvairios kitos klaidos, apie kurias dažniausiai kitais dalykais besirūpinantis direktorius nė nežino. Nes įmonės vadovas dažniausiai pasitiki asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą. Neretai apie tai, kad buhalterinė apskaita buvo vedama ne laiku ir netvarkingai, ar net yra apleista, vadovas sužino tik prasidėjus skolų išieškojimams per antstolius. Apie tai vadovas gali sužinoti ir tada, kai, pavyzdžiui, kreditoriai pradeda reikalauti įmonei iškelti bankroto bylą ir pripažinti ją nemokia, taip pat keičiant įmonės buhalterį arba mokesčių administratoriaus patikrinimo metu. Net jeigu įmonė veiklą vykdo pelningai, tačiau jos buhalterija nesutvarkyta, finansinės atskaitomybės ataskaita nepateikta, tai, be abejo, tokiu atveju iš karto atsiliepia ir bankroto byloje. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nukenčia įmonės veikla, darbo vietų sukūrimas, kiti dalykai. Tuomet neįmanoma nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų likučio, įmonė pripažįstama nemokia.

Pagaliau į visą tai gali įsitraukti ekonominė policija, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija ir net paprastas skolos išieškojimas gali virsti įmonės tragedija. Juk be administracinės, civilinės atsakomybės gali būti keliami ir baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų deklaracijų pateikimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, mokesčių nesumokėjimo, mokesčių vengimo ir panašiai. O jeigu kreditorius nuspręstų kelti asmeninę atsakomybę direktoriui, gali būti areštuojamas ir vadovo bei jo sutuoktinio turtas, - teigia „Teisės tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus atstovė Rasa Vaičekauskytė.

Gresia milžiniška bauda

Rasa Vaičekauskytė
Rasa Vaičekauskytė
© Bendrovės nuotr.

- Kas gresia jeigu laiku nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaita?

- Jeigu nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaita, arba tai padaroma ne laiku, pasekmės yra įvairios, pradedant baudos skyrimu, kuri yra išties nemaža – nuo 10 iki 50 tūkst. litų. Be to, SoDra ir mokesčių administratorius gali inicijuoti bankroto iškėlimo bylą arba operatyvų visos apskaitos auditą. Tai gali privesti prie ikiteisminio tyrimo ir baigtis ne tik administracine, bet ir baudžiamąja atsakomybe – įkalinimu iki 8 metų.

- Vadinasi, bankrotas gresia net ir pelningai dirbančiai įmonei?

- Taip. Jeigu įmonė turėjo skolą, arba buhalterė deklaravo, kad sumoka visus mokesčius, o išaiškėjo, kad yra neprimokėti mokesčiai, gali grėsti ir bankrotas. Žinoma, galima mokesčius sumokėti, bet norint tą procesą sustabdyti reikia tikrai nemažai papildomų lėšų. Reikia ne tik sumokėti nesumokėtus mokesčius, bet ir baudas, delspinigius. Be to, fiksuoti mokestiniai prasižengimai labai kenkia įmonės reputacijai – jie matomi viešame registre, taip pat bankams. Todėl bankai gali nebesuteikti paskolų, o kitos įmonės (partneriai, klientai) nenorėti bendradarbiauti ateityje.

Atsakomybė tenka vadovui

- Ar visada atsakomybė už aplaidžiai tvarkomą buhalterinę apskaitą tenka įmonės vadovui?

- Jeigu vadovas nepasirūpino lokaliniais aktais, tinkamomis sutartimis kurie leidžia numatyti atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jos organizavimą, politiką, mokesčių apskaičiavimą ir jų deklaravimą laiku, jeigu vadovas kartas nuo karto neorganizuoja audito, tada, be abejo, atsakomybė tenka jam. Visi įstatymai sako, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako vadovas. Buhalteris atsako tik labai minimaliai.

- Kas kiek laiko reikėtų daryti auditą, kad būtų laiku pastebėti netikslumai?

- Pagal Inventorizacijos įstatymą auditą rekomenduojama daryti kartą per metus. Bet ne visos įmonės tam gali skirti lėšų. Be to, dažniausiai vadovai pasitiki savo buhalteriais ir audito neatlieka. Jie tiki, kad pats buhalteris atliko inventorizaciją ir, kad finansinė atskaitomybė pateikta laiku, kad joje pateikti duomenys yra tikri ir teisingi. Jeigu bankų, kasos ir sąskaitų apyvartos likutis sutampa, o skolų nėra, paprastai vadovas daugiau ir nesigilina į buhalterinių sąskaitų apyvartą – kas kur nuėjo, ko trūksta ir panašiai.

- Žinoma, gali būti ir vadovo kaltės dėl to, kad buhalteris ko nors nespėjo padaryti laiku?

- Taip. Yra problema, apie kurią ne kartą girdėjau iš pačių buhalterių, kad vadovai pripratę juos užkrauti papildomais darbais. Dažniausiai ant to paties buhalterio pečių užgula ir visi administravimo, skolų išieškojimo, darbo santykių įteisinimo darbai. Tiesą pasakius, yra nusistovėjęs visiškai klaidingas supratimas, kad buhalteris atlieka ne tik buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijas. Vadovai privalo suprasti, kad buhalteris nėra administratorius ar teisininkas. Jeigu jį užkrausi papildomomis užduotimis, jis tikrai neatliks savo darbo kokybiškai.

Kada samdyti įmonę, kada – buhalterį?

- Ar samdant buhalterines paslaugas teikiančią įmonę galima tikėtis, kad problemų bus mažiau?

- Ar tai būtų samdomas darbuotojas, ar įmonė, vis tiek visą procesą reikia kontroliuoti, nes bet kokiu atveju atsakomybė tenka vadovui.

- Bet ką geriau samdyti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę ar įdarbinti buhalterį?

- Jeigu įmonė yra nedidelė, o resursų mažai, geriau samdyti įmonę, teikiančią buhalterinės apskaitos paslaugas. Tokios įmonės turi būti privalomai apdraustos, taigi jau atsiranda ir kažkokia tikimybė, kad patirtą žalą bus galima išieškoti iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės. Iš įdarbinto buhalterio, kaip fizinio asmens, išieškoti žalą būna labai sudėtinga – dažniausiai jie nieko neturi, o jeigu turi, to gali neužtekti nuostoliams padengti.

Didelės įmonės gali samdyti buhalterį, atliekantį tam tikrus darbus, o pagrindinį darbą galėtų lokalizuoti, centralizuoti ir apdoroti bei visą auditą atlikti samdyta įmonė arba kitas buhalteris.

- O jeigu samdomas namuose dirbantis buhalteris?

- Tada reikėtų pasitarti su teisininku, kaip tokį darbuotoją įdarbinti arba teisingai sutvarkyti sutartį su jau dirbančiu. Labai svarbu nuotolinio darbo sutartyje numatyti, kaip buhalteris turi saugoti dokumentus, kur juos laikyti, per kokį laikotarpį archyvuoti, perduoti ir tai patvirtinti priėmimo-perdavimo aktu, taip pat, kas turi teikti ataskaitas, kokios ataskaitos privalo būti. Ir, be abejo reikia nurodyti, kas bus atsakingas, jeigu kiltų kažkokios problemos.

Priešingu atveju buhalteris gali gintis, kad viską yra perdavęs. Tada tenka su antstoliais eiti į jo namus atsiimti dokumentų ir tai ne visada pavyksta. Pasitaiko atvejų, kad buhalterė yra apsvaigusi nuo alkoholio, arba išvis neatidaro durų, būna jau pakeitusi adresą, išvažiavusi į užsienį arba nurodžiusi adresą, kuris neegzistuoja.

Todėl vadovas pats turi pasidomėti, su kuo jis pradeda dirbti, užfiksuoti aktais, kada perimti dokumentai, nuvažiuoti į namus ir patikrinti, kur ir kaip jie bus laikomi, netgi nustatyti laiką, kada galima užeiti į namus ir rasti buhalterį. Viską galima tikrai įforminti ir tada sumažės problemų dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo, o atsakomybė už tai teks buhalteriui.

Nebūtina laukti naujo buhalterio

- Ką daryti tiems, kurie ketina pakeisti buhalterį?

- Jeigu buhalteris pareiškė, kad ketina išeiti savo noru arba vadovas nori jį pakeisti, tam reikia ruoštis iš anksto. Iki naujo buhalterio atėjimo būtina paruošti vidinius įmonės aktus įsakymu numatyti, iki kada ir kokius dokumentus, ataskaitas bei darbus išeinantis buhalteris privalo perduoti, kas buvo atlikta, o kas ne, kokie sumokėti mokesčiai, kokie yra permokėti ir panašiai. O priimant naują patikrinti, kas tai per darbuotojas. Svarbiausia nustatyti ribą, kada baigiasi vieno ir prasideda kito buhalterio atsakomybė. Normalu, kad išeinantis buhalteris gali kažko nespėti pateikti, bet jeigu bus nurodyta, kada ir kur baigiasi jo atsakomybė, kils mažiau neaiškumų.

Išties nebūtina laukti buhalterio pasikeitimo. Svarbu jau nuo šiandien pakeisti savo mąstymą, prisitaikyti prie dabartinių mokestinių reikalavimų ir prievolių, kurti visus įmonės dokumentus, aktus, įsakymus apie buhalterio pareigas ir jo atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą, už buhalterinių įrašų teisingumą, už mokesčių apskaičiavimą ir panašiai. Vien pakeitus buhalterį problemos neišsispręs, o tik pagilės. Naujam buhalteriui patikrinti buvusio veiklą, visus buhalterinius duomenis įmanoma. Bet, jeigu įmonė jau veikia 5-10 metų, naujam buhalteriui patikrinti visą iki tol vykdytą buhalterinę apskaitą būtų labai sudėtinga ir reikalautų daug laiko sąnaudų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Turistai aplenkia Turkiją (45)

Dėl didėjančios Ankaros įtampos su Rusija ir pastarųjų teroro atakų turistai aplenkia Turkiją. Kaip rodo penktadienį paskelbti Turkijos turizmo ministerijos duomenys, balandį Turkijoje apsilankė 28 proc. mažiau užsieniečių nei pernai. Tai yra didžiausias sumažėjimas per septyniolika metų. Ketvirtąjį šių metų mėnesį Turkiją aplankė 1,8 mln. užsienio turistų, arba beveik 700 tūkst. žmonių mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.

Ukraina užginčijo Rusijos ieškinį dėl skolos (135)

Ukraina pateikė į Aukščiausiąjį Londono teismą pretenzijas dėl Rusijos ieškinio, susijusio su 3 mlrd. dolerių išieškojimu, informuoja BBC.

Apklausa: lietuviai nebijo įsidarbinti neseniai įsikūrusioje įmonėje (3)

Net 95 proc. lietuvių nepabijotų įsidarbinti neseniai įsisteigusioje įmonėje, nors po pirmųjų veiklos metų iš dešimties tokių verslų gyvi lieka mažiau nei šeši. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt analitikai, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Vokietija ragina sušvelninti Rusijai sankcijas (105)

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pasiūlė atšaukti Rusijai ekonomines sankcijas. Ministro žodžiais, Vakarų šalys turėjo Maskvai daryti spaudimą taikant „sumanius“ draudimus, rašo agentūra „Deutsche Welle“.

„MG Baltic“ įmonei nepavyko sustabdyti naujo Klaipėdos baseino statybų sutarties pasirašymo (3)

Koncerno „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Vilmeta“ nepavyko sustabdyti 15,82 mln. eurų vertės sutarties dėl naujo Klaipėdos baseino statybos darbų pasirašymo tarp uostamiesčio savivaldybės bei koncerno „Icor“ įmonės „Axis Industries“.