Sociologas Boguslavas Gruževskis teigia, kad šiuo metu gyventojų poreikiai nėra patenkinami pakankamai gerai, o būtent per tai formuojasi jų santykis su valstybe.

Vilniaus universiteto profesoriai trečiadienį „Vilniaus forumo“ organizuotoje konferencijoje „Sėkmės Lietuva“ ir socialinis nuosmukis“ pasidalino savo įžvalgomis apie ekonominės raidos prieštaravimus ir jų pasekmes valstybei.

Liks 2,5 gyvybingo miesto

R. Kuodis kalbėjo, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo pražiūrėta socialinės gerovės sritis.

„Čia kalbama apie pajamų nelygybę, neteisingumą, socialinio kapitalo būklę. Pagal šiuos dalykus atrodome pakankamai prastai“, – sakė jis.

Ekonomistas kritikavo oficialią Lietuvos strategiją apie globalią „Lietuvą 2030“.

„Pagal pavadinimą gali suprasti, kad kuo Lietuva globalesnė, tuo geriau mums sekasi. Aišku, šaržuoju, nes emigracija yra dalykas, kuris pjauna mūsų ekonomiką būdais, kurie buvo ignoruoti mūsų politikų“, – susirinkusiems aiškino jis.

R. Kuodis pabrėžė, kad Lietuvoje iš tiesų yra dvi ekonominės Lietuvos.

„Šokiruojantys skaičiai: Vilnius su regionu sudaro per 40 proc. bendrojo vidaus produkto ir ta tendencija didėja. Šiame regione pajamų vidurkis pusantro karto viršija šalies vidurkį. Išvertus į europinius skaičius, Vilniaus regionas jau viršija ES vidurkį.

Turime antrąją Lietuvą – apskritis, kurios tris kartus atsilieka nuo Vilniaus. Man tai leidžia sakyti, kad turime dvi ekonomikas“, – paaiškino jis.

Toliau jis dėstė, kad šios ekonomikos veikia skirtingais ciklais, kurie iš esmės priklauso nuo demografijos.

„Šios ekonomikos veikia skirtingais ciklais, kurie iš esmės priklauso nuo demografijos. Vilnius plečiasi, jis tikrai nėra sumažėjęs nuo sovietinių laikų, čia gimsta kas trečias vaikas Lietuvoje.

Vilnius sukasi savo gerajame cikle – gera demografija reiškia gerą paklausą, kas lemia klestintį verslą, dėl to didėja našumas, didėja algos. Iš esmės šis ciklas pats save maitina“, – sakė ekonomistas.

Tuo metu kita Lietuva, R. Kuodžio aiškinimu, vis labiau panašėja pensionatą, kur vyrauja pensininkai, iš pašalpų gyvenantys žmonės.

„Natūralu, kad paklausa ten yra pakankamai maža, o tai reiškia mažas pajamas, kas reiškia mažą paklausą, kas reiškia menką darbo našumą.

Taigi turime labai skirtingas dinamikas pirminiame pajamų pasiskirstyme, t.y. tame, ką gauname rinkoje“, – sakė jis.

Tačiau didelių problemų yra ir antriniame pajamų pasiskirstyme: „Nelygybės lygis priklauso ne tik nuo to, ką gauni pirminiame žaidime (rinkoje parduodamas savo darbą), bet ir nuo to, ką gauni po to, kai valstybė perskirsto sukurtą ekonomikos pyragą skirtingoms socialinėms grupėms mokesčių ir transferų pagalba“.

R. Kuodis priminė, kad didžiausia socialinė grupė Lietuvoje yra pensininkai – vien senatvės pensininkų yra 800 tūkst., o dar yra visi kiti.

„Jų pensijų lygis priklauso nuo biudžeto. Jeigu jis mažiausias ES (proc. nuo BVP), tai tiesiogiai sukuria sąlygas pensininkų skurdui.

Šis dalykas sukurtas mūsų pačių rankomis: politikai daug metų toleravo „gyvulių ūkį“ mokesčių sistemoje, toleravo milžinišką šešėlinę ekonomiką. Pasekmes matome“, – kalbėjo ekonomistas.

Apibendrindamas R. Kuodis sakė, kad šalyje reikia daugybės reformų, tačiau taip pat pabrėžė, kad reikia išspręsti vieną milžinišką dilemą – ką daryti su regionais.

„Yra organizmas, kurio galūnės gangrenuoja, tai – regionai. Ar mes susitaikome su tuo, ir panašu, kad greičiausiai tai reikia daryti, nes demografija yra dalykas, kuris gerai prognozuojasi ir užprogramuoja ateitį ilgam. Demografija rodo, kad judame didelio pensionato link“, – sakė jis.

Ekonomistas kalbėjo, kad šiuo metu ateitį mato „Vilniaus Lietuvoje“.

„Tą ateitį turi ir Kauno, Klaipėdos Lietuva, o dėl kitų – nebūčiau toks tikras. Judame link to, kad turėsime 2,5 gyvybingo miesto su nebloga ekonomika, o visa kita yra su dideliu klaustuku“, – sakė jis.

Prieštaravimo esmė

B. Gruževskis savo pranešime aiškino apie tai, kodėl būtina ekonominę raidą derinti su socialine.

„Demokratinėje valstybėje pagrindinis valstybės politikos tikslas – žmonių, šalies piliečių gerovė bei socialinė raida.

Pagrindinė priemonė tikslui pasiekti – tvari ekonominė raida ir efektyvus išteklių (pirmiausia žmogiškojo kapitalo) panaudojimas“, – sakė jis.

Boguslavas Gruževskis

Profesorius teigė, kad pagrindiniai šaltiniai, iš kurių formuojasi socialinė raida yra gyventojų pajamos ir biudžetas.

„Gyventojų pajamos ir valstybės biudžetas turėtų tenkinti gyventojų poreikius. T.y. pilnavertis šeimos ar individo gyvenimas, aukštesnių poreikių siekimas bei patriotizmas ir socialinis aktyvumas.

Žmogaus santykis su valstybę formuojasi per jo poreikių patenkinimą. Nuo fiziologinių ir saugumo poreikių iki aukštesnių – meilės ir savirealizacijos“, – kalbėjo jis.

B. Gruževskis sakė, kad jei norima turite pilietiškai nusiteikusius gyventojus, reikia tinkamai patenkinti jų poreikius – kito kelio nėra.

Tai, savo ruožtų, užtikrintu ir tolimesnę ekonominę raidą. Kai žemos pajamos – atvirkščiai – reikštų nepakankamą gyventojų poreikių tenkinimą, skurdą, o galiausiai ir ateities apribojimą.

„Skurdas, tai – ne atskiro žmogaus problema, tai visuomenės ateities problema“, – pabrėžė profesorius.

Konferencijoje jis rodė apklausos rezultatus, kurie parodė, kad padidėjus pajamoms, žmonės pirmiausia jas skirtų sveikatai, būstui, vaikų mokslams. Tai reiškia, kad šiuo metu jie nepakankamai finansuoja į savo ateitį.

„Po to tie žmonės vaikus daužo, mėto juos į šulinius. Didelė tikimybė, kad jie susiformavo tokioje aplinkoje. Ar mes galime juos kaltinti?“, – svarstė B. Gruževskis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1035)