„Užsimota buvo daug, bet iš to didelio debesies – mažai lietaus“, – penktadienį pristatytą vadinamąją mokesčių reformą apibendrino jis.
Pernai platintoje „Darnios Lietuvos“ programoje rašoma, kad, suformavus naująją Vyriausybę, bus tęsiamas 2013 metais Vyriausybėje suformuotos mokesčių darbo grupės pradėtas darbas.
LVŽS programoje žadėta, kad bus supaprastinta mokesčių skaičiavimo tvarka ir nustatyti du mokesčiai – gyventojų pajamų (GPM) ir pensijų draudimo (PDM).
Seimo rinkimų nugalėtojai taip pat teigė, kad darbo užmokesčio nebeskirstys į „darbuotojo“ ir „darbdavio“ dalis.
Tačiau naujajame mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo plane šių ketinimų nebeliko.
Imasi tik vieno mokesčio
R. Kuodis priminė, kad minėta mokesčių darbo grupė kaip tik ir siūlė siekiant „šešėlinės“ ekonomikos mažinimo sujungti „Sodros“ įmokas.
„Buvo kalbama apie asmenines sąskaitas „Sodroje“, kad ji taptų skaidriu ir aiškiu banku. Tačiau viso to nėra, nepaisant visų rinkiminių pažadų. Dabar tiesiog susikoncentruota į smulkesnius „GPM`us“, – DELFI sakė jis.
R. Kuodis paaiškino, kad Lietuvoje iš esmės yra trys skirtingi GPM.
„Didysis yra „Sodra“, su kuriuo nieko esminio dabar nesiūloma daryti. Antras yra sveikatos draudimas, kas irgi yra dar vienas pajamų mokestis kitu pavadinimu. Su juo irgi nieko nedaroma, nors darbo grupė siūlė panaikinti jį.
Dabar yra tam tikrų pokyčių su trečiuoju GPM, kuris Lietuvoje yra nedidelis, tik 15 proc.“, – komentavo ekonomistas.
Jis priminė, jog neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) sulyginti su minimalia mėnesine alga (MMA) Finansų ministerijai siūlė dar 2008 metais, kai jai vadovavo Algirdas Šemeta.
„Tas padaryta, tačiau čia tik maždaug 10 eurų klausimas MMA gaunančiam žmogui, – pridūrė R. Kuodis. – Todėl ir nevadinu to reforma, tai – kosmetinis patvarkymas.“
Keisti argumentai
R. Kuodis sakė, kad Vyriausybės rodomas dėmesys mažai uždirbantiems yra sveikintinas, tačiau neaišku, kiek siūlomi pokyčiai yra susiję su valdžios sprendimais, o kiek – su bendra ekonomikos trajektorija.
„Bet kuri teisinga mokesčių sistema pirmiausia turi rūpintis tais, kurie yra nuskriausti. Tačiau, pavyzdžiui, dėl pensijų didinimo buvo susitarta socialiniu modeliu“, – sakė ekonomistas.
R. Kuodis pabrėžė, kad struktūriniu pokyčiu būtų galima vadinti problemos sprendimą iš esmės.
„Lietuva skiria beveik dvigubai mažiau procentų BVP pensijoms, palyginti su Europos vidurkiu. Tai yra struktūrinis iššūkis, bet su tuo nieko nedaroma. Todėl, kad „Sodra“ nėra iš esmės reformuojama būdais, kurie pakeistų jos veiklą, žmonių paskatas į ją mokėti“, – kalbėjo jis.
S. Skvernelis, pristatydamas mokesčių planą, teigė, kad „Sodros“ įmokų sujungimo atsisakyta, nes dėl to gali kilti rizika, jog ne visi darbdaviai užtikrintų tą pačią algą.
V. Šapoka anksčiau yra sakęs, kad „darbuotojo“ ir „darbdavio“ įmokos daugiau jokioje kitoje šalyje nėra sujungtos.
R. Kuodžio šie argumentai neįtikino.
„Bet tai palikti kažkokią pelkę vien dėl to, kad nesame tikri, jog ji bus visiškai sausa – logikos čia nėra, nes tu palieki visą pelkę neliestą. Politika tokia ir yra – darai sprendimus, kurių pasekmėmis nesi visiškai tikras, bet pasveri rizikas ir matai, kad eini tinkama kryptimi“, – dėstė jis.
R. Kuodis sakė, kad „Sodros“ įmokų sujungimas turėjo būti kertine mokesčių pertvarkos dalimi.
„Nes jis susijęs ir su „Sodros“ lubų klausimu. Jei neperskaičiuotą „Sodrą“ apkabini lubomis, tai vis tiek darbdaviams atiduodi dalį algos. Kokio velnio? Aš suprantu, kad jie nesupranta, ką jie čia daro“, – komentavo jis.
Ekonomisto teigimu, politikai Lietuvoje vadovaujasi ne ekonomine, bet teisine logika, esą mokestį visada moka tas, kuriam įstatymu liepiama jį mokėti.
„Tačiau tai yra tiesiog kompetencijos stoka. Kai 1993 metais verslininkams įvedėme PVM, tai nereiškia, kad jie jį ir sumokėjo, nes kainos padidėjo tuoj pat 18 proc. arba PVM suma. Tai kas sumokėjo? Vartotojai sumokėjo tą mokestį“, – sakė R. Kuodis.
Analogiškai yra ir su „darbuotojo“ ir „darbdavio“ „Sodros“ įmokų dalimis – jų išskirstymas neturi jokios prasmės, nes vis tiek jį sumoka tik darbuotojas.
„Taip ir gyvename šioje šalyje. Kažkas kažką daro, nesuvokdamas, ką daro. Paskui sako, kad niekur Europoje taip nėra. Tai ir Europoje politikai nesupranta tų dalykų, bet tai nereiškia, kad, jei visi bepročiai, tai ir mums reikia kartu su jais eiti“, – sakė R. Kuodis.
Tinkama kryptis
Ne taip kritiškai apie Vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą pasisakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė jis.
Ekonomistas apibendrino, kad daugiausia kritikos pasiūlymai turbūt sulauks ne dėl lengvatų naikinimo, o dėl nepakankamai ambicingų tikslų ir pokyčių.
„Vis tik vertinant neigiamą visuomenės nuomonę daugelio esminių reformų klausimu bei dažną pasirinkimą išlaikyti status quo, tokio nuosaikaus pokyčio buvo galima tikėtis.
Svarbiausia tai, kad, nors pokyčiai ir nėra dideli, jų kryptis tinkama, o naudą pirmiausia pajus labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai“, – teigė N. Mačiulis.
