R. Karbauskio planas: papildomi pinigai ne skolos grąžinimui, bet žmonėms

 (248)
Fiskalinės drausmės įstatymas galėtų būti ne toks griežtas kaip dabar, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, tai leistų daugiau biudžeto pinigų skirti ne valstybės skolos grąžinimui ir aptarnavimui, bet investavimui į žmonių gerovę
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Apie tai Seimo Kultūros komiteto pirmininkas trečiadienį prabilo tiesioginės DELFI konferencijos metu.

„Mes svarstome dalykus, susijusius su mūsų fiskalinės drausmės klausimais. Nes šiandien turime tokią situaciją: valstybė pakankamai sėkmingai surenka mokesčius, bet fiskalinės drausmės reikalavimai yra tokie, kad viskas, kas surenkama virš plano, praktiškai patenka į skolos dengimą“, – sakė jis.

Politikas tvirtino, kad dabartinė žemų palūkanų aplinka yra palanki tam, kad daugiau valstybės surenkamų pinigų būtų investuojama į žmonių gerovę.

„Šiuo atveju mes diskutuojame ir tikrai Vyriausybė turi nuspręsti, spręs Seime, reikia paskaičiuoti (labai daug skaičiavimų), bet mums tikriausiai reiktų grįžti prie fiskalinės drausmės reikalavimų, atsižvelgti į Europos Sąjungos reikalavimus, bet mes norėtume laisvinti galimybes priiminėti sprendimus, kurie akivaizdžiai ir greitai gerintų žmonių gyvenimą“, – aiškino R. Karbauskis.

Jis teigė, kad valstybė šiandien turi galimybių mažinti mokesčius, didinti gyventojams skiriamą paramą, pensijas, tačiau tam reikia numatyti resursų.

„Pagal dabartinį įstatymą, kitiems metams turime 300 mln. papildomų lėšų, o kas reiškia 300 mln. šitoje situacijoje, kurioje yra valstybė? Tai yra labai mažai. Jeigu mes galėtume atlaisvinti savo apribojimus, kuriuos esame įdėję į įstatymą patys, tai tokiu atveju, galbūt ir milijardas, gal ir dar daugiau lėšų būtų“, – svarstė LVŽS lyderis.

Apie tokius planus R. Karbauskis pasisakė po to, kai jo paklausta, ar jis pastebi kylančias prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje.

DELFI primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvoje priimtas 2007 metų pabaigoje.

Tuomet Finansų ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigta, kad jis vertinamas kaip efektyvi priemonė ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir stabiliai ūkio plėtrai išlaikyti. Juo nustatoma, kad ekonominio augimo laikotarpiu būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto tam, kad, esant lėtesniam ekonomikos augimui būtų išlaikytas viešųjų finansų stabilumas.

Įstatymas numato, kad valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tokius ar panašius įstatymus turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, kitos šalys.

Lietuvos skola šiuo metu sudaro apie 17,2 mlrd. eurų. Tai yra 39,4 proc. BVP.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Seimas linkęs palengvinti akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą (1)

Seime skinasi kelią pataisos, supaprastinsiančios akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimo procedūras.

Svarstoma pertvarkyti Darbo biržą

Darbo biržą numatoma pertvarkyti, vietoj pagrindinės būstinės ir 10-ties teritorinių padalinių įkuriant vieną struktūrą ir sumažinant administracijos darbuotojų. Pertvarką numatoma įgyvendinti iki 2018 metų rudens, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Augantis vartojimas pernai didino „Rivonos“ pajamas iki 384 mln. eurų

Dainiaus Dundulio kontroliuojamos bendrovės „Norfos mažmena“ valdoma maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ praėjusiais metais uždirbo 1,509 mln. eurų grynojo pelno - 3,6 karto mažiau nei 2015 metais, kai jis buvo 5,407 mln. eurų.

„Alibaba“ vadovas: po 30 metų žmonės dirbs ne daugiau 16 valandų per savaitę (6)

Visuotinė robotizacija ir darbo našumo didėjimas leis gerokai sutrumpinti laiką, kurį žmonės skiria darbui, mano Kinijos interneto milžinės „Alibaba“ steigėjas ir vadovas Jackas Ma.

Nuo diplomatinės krizės pradžios Turkijos eksportas į Katarą patrigubėjo

Turkijos eksportas į Katarą po Persijos įlankos diplomatinės krizės pradžios patrigubėjo ir pasiekė 32,5 mlrd. dolerių, pranešė Turkijos muitų ir prekybos ministras Biulentas Tufenkčis.