Fiskalinės drausmės įstatymas galėtų būti ne toks griežtas kaip dabar, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, tai leistų daugiau biudžeto pinigų skirti ne valstybės skolos grąžinimui ir aptarnavimui, bet investavimui į žmonių gerovę
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Apie tai Seimo Kultūros komiteto pirmininkas trečiadienį prabilo tiesioginės DELFI konferencijos metu.

„Mes svarstome dalykus, susijusius su mūsų fiskalinės drausmės klausimais. Nes šiandien turime tokią situaciją: valstybė pakankamai sėkmingai surenka mokesčius, bet fiskalinės drausmės reikalavimai yra tokie, kad viskas, kas surenkama virš plano, praktiškai patenka į skolos dengimą“, – sakė jis.

Politikas tvirtino, kad dabartinė žemų palūkanų aplinka yra palanki tam, kad daugiau valstybės surenkamų pinigų būtų investuojama į žmonių gerovę.

„Šiuo atveju mes diskutuojame ir tikrai Vyriausybė turi nuspręsti, spręs Seime, reikia paskaičiuoti (labai daug skaičiavimų), bet mums tikriausiai reiktų grįžti prie fiskalinės drausmės reikalavimų, atsižvelgti į Europos Sąjungos reikalavimus, bet mes norėtume laisvinti galimybes priiminėti sprendimus, kurie akivaizdžiai ir greitai gerintų žmonių gyvenimą“, – aiškino R. Karbauskis.

Jis teigė, kad valstybė šiandien turi galimybių mažinti mokesčius, didinti gyventojams skiriamą paramą, pensijas, tačiau tam reikia numatyti resursų.

„Pagal dabartinį įstatymą, kitiems metams turime 300 mln. papildomų lėšų, o kas reiškia 300 mln. šitoje situacijoje, kurioje yra valstybė? Tai yra labai mažai. Jeigu mes galėtume atlaisvinti savo apribojimus, kuriuos esame įdėję į įstatymą patys, tai tokiu atveju, galbūt ir milijardas, gal ir dar daugiau lėšų būtų“, – svarstė LVŽS lyderis.

Apie tokius planus R. Karbauskis pasisakė po to, kai jo paklausta, ar jis pastebi kylančias prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje.

DELFI primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvoje priimtas 2007 metų pabaigoje.

Tuomet Finansų ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigta, kad jis vertinamas kaip efektyvi priemonė ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir stabiliai ūkio plėtrai išlaikyti. Juo nustatoma, kad ekonominio augimo laikotarpiu būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto tam, kad, esant lėtesniam ekonomikos augimui būtų išlaikytas viešųjų finansų stabilumas.

Įstatymas numato, kad valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tokius ar panašius įstatymus turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, kitos šalys.

Lietuvos skola šiuo metu sudaro apie 17,2 mlrd. eurų. Tai yra 39,4 proc. BVP.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (5)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (5)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (5)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (42)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (14)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

Top naujienos

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (1)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – penkto kaklo...

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (246)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (101)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

R. Bogdanas. Iš ko Šiaurės Korėja gavo ukrainietiškus variklius raketoms? (287)

Vienas tarptautinis detektyvas artėja prie finišo tiesiosios. Įvyks teismas Hagoje, kuris paskelbs...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (68)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Kodėl Kembridžo kunigaikštienė niekada nedalija autografų? (1)

Kate Middleton – viena iš dažniausiai fotografuojamų moterų visame pasaulyje ir galbūt...

Gyvai / Lietuvos triatlono taurės 4-as etapas Veisiejuose (1)

Rugpjūčio 19-ąją šeštadienį vienas gražiausių Pietų Lietuvos krašto miestelių Veisiejai...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (25)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (28)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (123)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...