Lietuva yra viena iš ES lyderių pagal eksporto apimtis ir tai yra teisinga kryptis. Kaip maža ir atvira šalis, Lietuva tik vietine rinka kliautis negali, nes ji – per maža.
Rokas Grajauskas
© Bendrovės nuotr.

Todėl ilgesnėje perspektyvoje Lietuvos ekonomikos sėkmė labiausiai priklausys ne nuo vartojimo tendencijų šalies viduje, bet nuo eksporto plėtros.

Dominuoja žemos pridėtinės vertės eksportas

Šiuo metu Lietuvos eksporto struktūroje dominuoja pakankamai žemos pridėtinės vertės produktai. Daugiausiai eksportuojame maisto produktų, medienos ir metalo gaminių, baldų. Viena vertus, Lietuvos eksportas gana sėkmingai auga jau ne vienerius metus. Tam didžiausią įtaką daro į gamybą orientuotos užsienio investicijos, sėkmingos investicijos į efektyvumo didinimą bei vis dar santykinai konkurencingos Lietuvos darbo sąnaudos.

2015 metai taip pat nebūtų išimtis šioje augimo tendencijoje, jei ne objektyvus ir skausmingas paklausos susitraukimas Rusijoje ir kitose NVS rinkose. Atmetus šias rinkas, net ir šiais metais Lietuvos eksportas auga daugiau kaip 5 procentus.

Laukia takoskyra

Vis tik žiūrint į priekį būtina kelti klausimą – ar dar ilgai galėsime kliautis pakankamai žemos pridėtinės vertės ir darbo jėgai imlių produktų eksportu?

Juk darbo sąnaudų augimas Lietuvoje ir vėl įsibėgėja. Esant tokiam aukštam struktūrinio nedarbo lygiui, nėra jokių ženklų, kad darbo sąnaudų augimo trajektorija pradėtų leistis. Taip galėtų atsitikti tik tuo atveju, jei iš esmės pakeistume specialistų pasiūlą, kurią užtikrina mūsų aukštosios mokyklos, arba jei gerokai padidintume imigracijos srautus.

Kitu atveju darbo jėgos Lietuvoje vis labiau trūks, o tai stums atlyginimus į viršų, dėl ko darbo jėgai imlus mūsų eksportas darysis vis mažiau konkurencingas užsienyje.

Tuomet prieisime takoskyrą. Arba suksime konkurencingų vakarų ir šiaurės Europos šalių keliu, kurios sugeba gaminti inovatyvius, pažangius ir į mokslą orientuotus produktus, arba suksime pietų Europos šalių keliu, kurioms tapus per brangiomis tam, kad gaminti žemesnės pridėtinės vertės produktus, didžioji dalis pramonės arba išsikėlė į užsienį arba paprasčiausiai užsidarė.

Žvelgiant į priekį, Lietuva turi gerus penkerius metus, iki kol šios problemos taps labai realiomis ir kuomet jų pasekmes pradės jausti ne tik verslas ir pramonė, bet taip pat ir joje dirbantys darbuotojai bei nuo šių įmonių sumokamų mokesčių priklausančios remtinos socialinės grupės.


Priklausys nuo švietimo sistemos kokybės

Jau dabar Lietuvos apdirbamoji gamyba yra stipriai orientuota į eksportą (maždaug du trečdaliai visos pagamintos produkcijos keliauja į užsienį).

Tačiau jei žiūrėtume į pažangesnes technologijas – lazerius, biotechnologijas, įvairius matavimo ar navigacinius prietaisus – gaminančias bendroves – jos eksportuoja beveik visą savo produkciją. Ir tokių bendrovių kaip „Ruptela“, „Altechna“ ar „Sicor Biotech“ eksporto geografija neapsiriboja artimiausiais kaimynais.

Šios įmonės eksportuoja į tolimiausius pasaulio kraštus, o dažniausiai – į turtingas valstybes, kurioms šių produktų reikia arba galutiniam vartojimui arba naudojimui tolimesniame pažangių produktų gaminimo procese.

Tačiau tai, ar šie pažangūs Lietuvos pramonės sektoriai taps Lietuvos eksporto varikliais artimiausių penkerių ar dešimties metų perspektyvoje, daugiausiai priklausys nuo švietimo politikos.

Nes dabar tai yra puikios pirmosios kregždės, kai kurios iš jų jau išaugusios ir iki erelių, tačiau jos vis dar sudaro santykinai nedidelę Lietuvos apdirbamosios gamybos dalį (maždaug 4-5 proc.). O tam, kad jie ir toliau augtų, reikalingas į šiuos sektorius koncentruotas švietimo sistemos dėmesys, kuris apimtų ne tik aukščiausio (pasaulinio) lygio specialistų ruošimą, bet ir užtikrintų glaudų mokslo ir verslo bendradarbiavimą.


Taip, galbūt šiems sektoriams tektų didesnis dėmesys nei kitiems, bet būdami maži didelių rezultatų pasieksime tik tuomet, jei savo pastangas ir palyginti mažus finansinius išteklius skirsime ribotam skaičiui prioritetinių sričių. Kitaip tariant, jei iš tiesų, o ne tik „ant popieriaus“, eisime sumanios specializacijos keliu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (31)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Rusijos teismai atmetė V. Antonovo ieškinį Lietuvai (3)

Rusijos teismai galutinai atmetė bankrutavusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusio...

Sviesto kainos Europoje nesiliauja augti, bet lietuviai moka mažiau (31)

Nors sviesto kainos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse nesiliauja augusios, Lietuvos vartotojai...

Po akcizų didinimo alkoholiui verslininkai suka galvas (24)

Nuo šių metų kovo mėnesio, kai buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, buvo praktiškai...

„Lidl“ Didžiosios Britanijos mažmenininkų sąraše pakilo į 7 vietą (3)

Vokietijos mažmenininkas „Lidl“ padidino savo rinkos dalį Didžiojoje Britanijoje iki 5,2...

Top naujienos

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (24)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (99)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

O. Pikul-Jasaitienė – apie susišaudymu įtariamą ir paieškomą brolį: tikiuosi, kad čia nesusipratimas (15)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Antradienio popietę...

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (330)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

„WikiLeaks“ atsisakė publikuoti slaptą informaciją apie Rusijos valdžią (44)

Pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą...

Atskleistos susišaudymo Vilniuje aplinkybės: paskelbta O. Pikul-Jasaitienės brolio J. Barono paieška (22)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas pakomentavo...

Išnarpliojo, ką slepia politikų apranga (6)

Statistinis šiuolaikinio politiko portretas – vidutinio amžiaus vyras, vilkintis kuklų,...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (31)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (6)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...