„Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines. Pamažu augs ir eksportas, tačiau tikėtina, kad jis visiškai atsigaus tik 2016 metais.
Tempė žemyn eksportas
Eksportas buvo ir svarbiausias ūkio augimo sulėtėjimą 2014 metais lėmęs veiksnys. Labai tikėtina, kad eksportas pirmą kartą po krizinių 2009 metų šiemet nežymiai trauksis. Pagrindinė priežastis – net 27 proc. smukę naftos produktų pardavimai užsienyje. Be naftos produktų, Lietuvos eksportas 2014 metais turėtų augti maždaug 6 procentais.
Eksportas darys didelę įtaką augimo tempams ir 2015 metais. Nors prognozuojamas naftos produktų atsigavimo eksportas, tačiau didelių rūpesčių kels recesiją patirsianti Rusijos ekonomika bei šiemet jau perpus nuvertėjęs rublis.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimo sulėtėjimas kitąmet bus didžiausias per ketverių – 2013-2016 metų laikotarpį. Manoma, kad po 3,3 proc. BVP augimo 2013 metais, 2014 metais ūkis sulėtės iki 2,9 proc., 2015 metais – iki 2,7 proc., tačiau į spartesnio augimo vėžes grįš 2016 metais, kai ūkis turėtų kilti 3,1 procento.
Ypatinga augimo sparta nepasižymės ir euro zonos, Skandinavijos šalių ekonomikos. Nors kitąmet prognozuojamas 5-6 proc. eksporto augimas, šią prognozę analitikams gali tekti koreguoti atsižvelgiant į situacijos Rusijoje kaitą. Panašu, kad nepalankus situacijos pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose vertinimas kitąmet atsilieps ir vidaus paklausai, ypač investicijų lygiui, kurios augs šiek tiek lėčiau nei šiais metais.
Latvija kitąmet išsiverš į lyderes
Tikėtina, kad kitais metais greičiausiai iš Baltijos šalių augs Latvijos ekonomika. Jos augimo tempas turėtų siekti 2,9 proc. ir viršyti 2,7 proc. sieksiantį augimą šiais metais. Nors Rusijos embargo maisto produktams iš ES šalių Latvijai atsiliepė ne taip skaudžiai kaip Lietuvai, bendras Latvijos eksportas į Rusiją šiais metais traukėsi 3 proc., tuo tarpu Lietuvos didėjo 8 proc. Blogėjant ekonominei situacijai Rusijoje, sunku laukti eksporto didėjimo į šią šalį ir kitais metais. Tiesa, mažesnė Latvijos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos rinkos turėtų daryti mažesnį neigiamą poveikį ir bendroms eksporto apimtims.
Kitąmet prognozuojamas stipresnis ir vidaus paklausos atsigavimas Latvijoje, kurį turėtų užtikrinti tiek augantis vidaus vartojimas, tiek ir aukštesnis investicijų lygis. Dar spartesnis ekonomikos šuolis Latvijoje numatomas 2016 metais – prognozuojama, kad augimas, kaip ir Lietuvoje, sieks 3,1 procento.
Estai – lėčiausi
„Danske Bank“ prognozuoja, kad Estijos ekonomika turėtų įgauti pagreitį, tačiau, šis atsigavimas bus pakankamai lėtas. Manoma, kad metiniai Estijos BVP augimo tempai, 2013 metais siekę 1,6 proc., iš lėto kops į viršų – 2014 metais sieks 2 proc., 2015 – 2,3 proc., 2016 metais – 2,7 procento.
Estijos ūkis stipriai sulėtėjo dar 2013 metais, savo augimo tempais atsilikdamas nuo kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikų. Ekonomikos augimą ypač stabdė lėtas Estijos partnerių, Suomijos ir kitų Skandinavijos šalių, augimas.
Naujų rinkų beieškant
Vertinant visas Baltijos šalis, geopolitinė įtampa su Rusija kitąmet išliks svarbiausiu lemiančiu veiksniu ne tik eksporto, bet ir vidaus rinkoje. 2014 metų rugpjūčio 7 dieną Rusijos įvestos maisto produktų sankcijos stipriai pablogino Lietuvos vartotojų nuotaikas – buvo stebėtas didžiausias nuosmukis Baltijos šalyse, tiesa, metų pabaigoje sentimentai kiek pagerėjo.
Vis tik gera žinia yra ta, kad Lietuvos verslininkams, panašu, pavyksta gana greitai ir sėkmingai susidoroti su Rusijos taikomu maisto produktų embargu. Net ir atmetus Baltarusiją, į kurią rugsėjį-spalį net keliasdešimt kartų išaugo pieno ir mėsos produktų eksportas, visų uždraustų maisto produktų eksportas į kitas šalis nuosekliai didėjo nuo pat rugpjūčio, kuomet Rusija įvedė draudimus. Spalį jau trečdalis į Rusiją įvežti uždraustų produktų buvo sėkmingai parduodami kitose rinkose, pirmiausiai – Europos Sąjungos šalyse, tačiau taip pat ir Saudo Arabijoje, JAV, Egipte, Pietryčių Azijos šalyse. Dažnai yra teigiama, kad surasti naujų rinkų verslui užtrunka nuo 1 iki 3 metų. Tačiau Lietuvos verslininkai jau ne pirmą kartą įrodo, kad yra lankstūs ir, kai to labai reikia, sugeba greitai persiorientuoti į kitas rinkas.
Galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika pastaruosius metus išlaikė nuoseklią ir tvirtą augimo tendenciją, tačiau naujų rinkų potencialas lieka neišnaudotas. Nepaisant milžiniško Kinijos augimo per pastarąjį dešimtmetį, pasaulio ekonomikos centrui slenkantis link Azijos, Baltijos šalių eksporto dalis į šią Azijos milžinę išlieka arti nulio. Neišnaudoti potencialo šuliniai slypi ir Vidurio Rytuose bei sparčiai augančiose pietryčių Azijos šalyse. Todėl nors santykių su Rusija fone galima ir pasidžiaugti Lietuvos verslininkų išradingumu, tačiau siekiant diversifikuoti rizikas, būtina žvalgytis naujų rinkų mažiau pažįstamuose pasaulio regionuose.