„Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad paskolos gavėjas grąžina mažiau, nei pasiskolino“, – pranešime spaudai sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lietuvos banko nuomone, komercinio banko atsisakymas taikyti vartotojui naudingas neigiamas palūkanas vertintinas kaip sutarties sąlygų nesilaikymas.
Ginčai tarp vartotojų ir Nordea Bank AB kilo dėl to, kad bankas atsisakė taikyti neigiamas palūkanas paskoloms Šveicarijos frankais, kai bazinė palūkanų norma tapo ne tik neigiama, bet ir didesnė už banko maržą.
Tais atvejais bankas neigiamas palūkanas prilygino nuliui, nors ginčijamosiose sutartyse su vartotojais dėl to nebuvo sutarta. Savo ruožtu vartotojai reikalavo, kad bankas taikytų visą neigiamų palūkanų dydį ir mažintų grąžintiną paskolos dalį.
Išanalizavęs ginčijamas vartotojų ir Nordea Bank AB sutartis, šalių argumentus ir kitas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, kad banko atsisakymas taikyti neigiamas palūkanas neatitinka šių sutarčių sąlygų ir yra nesąžiningas vartotojų atžvilgiu.
Lietuvos banko vertinimu, nagrinėtos Nordea Bank AB su vartotojais sudarytose paskolų sutartyse nustatyta, kad metinė palūkanų norma turi būti skaičiuojama sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Lietuvos banko nuomone, kai bazinė palūkanų norma tampa neigiama ir didesnė už maržą, jei sutartyje nėra kitokio šalių susitarimo, vartotojui turėtų būti taikomos neigiamos palūkanos, gautos matematiškai sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Atitinkamai turėtų būti mažinama bendra mėnesio įmoka, šiuo atveju – grąžintina kredito dalis arba atitinkama pinigų suma turėtų būti grąžinama vartotojui.
Lietuvos bankas įpareigojo Nordea Bank AB perskaičiuoti pagal sutartį sumokėtas metines palūkanas ir susidariusį skirtumą arba grąžinti vartotojams, arba įskaičiuoti į mokėtinos įmokos dalį.
Lietuvos bankas dar 2015 m. balandžio mėn. yra paskelbęs poziciją dėl neigiamų palūkanų taikymo. Tuo metu skelbta, jog jei sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamojo dydžio (pvz., palūkanų normos EURIBOR) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis kintamasis dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu.
Ketina ir toliau elgtis taip pat
Banko „Nordea“ atstovas Vaidotas Cucėnas komentare DELFI tvirtino, kad neigiamų palūkanų reiškinys yra pakankamai naujas finansų rinkoje, o anksčiau sutartys buvo sudaromos, kai neigiamų palūkanų reiškinio net nebuvo galima tikėtis, tad šalys sutarties sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčių, kad už pasiskolintą pinigų sumą bankai turės mokėti atlyginimą klientui.
„Tai reiškia, kad jei pilietis pasiskolino 10 eurų, jis turi paskolos suteikėjui grąžinti 10 eurų, o ne 9 eurus. Mes ketiname ir toliau vadovautis Lietuvos respublikos civilinio kodekso straipsniuose nustatytu paskolos/kreditavimo sutarties apibrėžimu bei jos atlyginimo principu, kurie įtvirtina pareigą grąžinti gautą pinigų sumą ir mokėti palūkanas būtentskolininkui (kredito gavėjui), o ne kreditoriui (bankui). Paskolos tiesiogiai koreliuoja su indėliais, o civilinis kodeksas taip pat draudžia taikyti neigiamas palūkanas už piliečių laikomus indėlius“, - tvirtino jis.
Pasak V. Cucėno, indėlininkai gali būti ramūs – primokėti už laikomus pinigus jiems taip pat neteks, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tas pats įstatymas lygiai taip pat saugo ir kreditorių (banką), kad jam būtų grąžinta visa pasiskolinta suma.
„Kaip žinia, yra paskolų, išduotų net ir su 0,6 proc. banko maržomis, tad EURIBOR ar EUR LIBOR rodikliui žengiant į neigiamą pusę, jis teoriškai maržą galėtų visai panaikinti.
Bendroms palūkanoms už paskolą tapus nuliui, klientai kas mėnesį grąžintų tik kredito dalį be jokių palūkanų. Vis dėlto, yra klientų, kurie reikalauja bankų, kad jiems už pasiimtas paskolas būtų primokama. Taigi, norėdamas įvykdyti tokius klientų reikalavimus, bankas turėtų apmokestinti indėlininkus, tačiau tiek vieną, tiek kitą draudžia daryti civilnis kodeksas“, - teigė jis.
