Baimės akys didelės
Anot Jaunimo psichologinės paramos centro vadovės dr. Kristinos Onos Polukordienės, vien galimų krizės situacijų modeliavimas sukelia žmonėms daug nerimo, todėl svarbu emociškai nepasiduoti tam, kas dar nėra įvykę.
„Žmonės, laukdami krizės, svarsto apie tai, kaip bus blogai, nors daugybė dalykų jau dabar rodo, kad išgyvename ne pačius geriausius laikus. Žinoma, prognozių reikia pasiklausyti ir morališkai pasiruošti galimiems variantams, tačiau gyventi reikia tuo, kas yra dabar“, - sakė psichologė.
Paklausta, ar žmonės nepradės skandinti nerimo alkoholyje ir kituose žalinguose įpročiuose, K. Polukordienė nesiėmė daryti kategoriškų išvadų. „Tie žmonės, kurie stresą malšindavo tokiais būdais iki tol, tai sėkmingai darys ir vėliau. Žmonės, kurie stresą bando įveikti kitais būdais, nebėgdami nuo gyvenimo, tikėtina, kad taip elgsis ir toliau, gal net dar labiau mobilizuosis“, - sakė psichologė.
Žinoma, teigti, kad krizė mūsų nepaveiks, anot psichologės, neteisinga. Ekonomika – realybės, kurioje mes gyvename, dalis. Jei yra krizė išorėje, ji kažkaip atsispindi ir mūsų viduje.
„Krizė – visada permaina, kuri kelia reikalavimą kažką daryti kitaip, ieškoti kitokių būdų išlikti. Tačiau visada yra labiau pažeidžiamų žmonių, kurie sunkiau atlaiko permainas. Šie žmonės į išorės sukrėtimus dažniau reaguoja bejėgiškais būdais.
Taigi tikimybė, kad žmonės elgsis destruktyviau, chaotiškiau didėja, tačiau vien su krize šių reakcijų nesiečiau. Krizė gali tik jas sustiprinti, jei žmogus linkęs į agresyvesnį ar destruktyvų elgesį savęs atžvilgiu. Taigi tikėtina, kad silpnosios žmonių vietos pasireikš labiau“, - įsitikinusi K. Polukordienė.
Psichologė neatmeta galimybės, kad dalis žmonių krizės metu gali perdėtai išlaidauti. Tačiau tai gresia taip pat tik tiems, kurie ir šiandien turi polinkį malšinti nerimą pirkiniais.
Tuo tarpu psichologinėje literatūroje galima rasti informacijos, kad krizės metu savižudybių netgi sumažėja. Mat žmonės mąsto apie tai, kaip išgyventi, ir nesigilina į tai, ar jų gyvenimas apkritai turi prasmę.
Išgelbės vaikiškas kūrybiškumas
Ekonominę krizę išgyventi žmonėms padės vaikiško kūrybiškumo, tėviškos globos-disciplinos ir sukauptų žinių rinkinys. Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna sunkmečio laiku ragina įsiklausyti į jausmus ir kaip mažam vaikui kūrybiškai pažvelgti į situaciją, o disciplinuotumą ir laiko planavimą vadina būtinu kaip tėviška globa, žinias – galimybe nepasimesti ir žinoti, ko galima laukti bent artimiausiu metu.
„Krizė nepaliečia žmogaus, kuris yra disciplinuotas, tačiau paveikia tuos, kurie nuvertina savo emocijas ir jausmus. Žmogus turi tolygiai išdėstyti savo energiją, nes kitaip gali tiesiog save sudeginti. Vakarų šalių, kurios turi senas tradicijas, gyventojus ekonominė krizė mažiau veikia“, – DELFI sakė psichoterapeutas.
Jo teigimu, ekonominių krizių metu dažnai padaugėja pacientų pas kardiologus ir neurologus.
„Kūrybiškumas mums yra reikalingas tam, kad mes galėtume kūrybiškai pasižiūrėti į situaciją, o ne kažkaip standartiškai, nes kiekviena krizė yra vis kitokia. Ji negali būti lyginama su ankstesne ar buvusia kitose šalyse. Vaikiškas kūrybiškumas – tai žiūrėjimas į gyvenimą be išankstinės nuostatos, atviromis akimis, lyg matant pirmą kartą ir tuo žavintis, fiksuojant. Kai žvelgiame be išankstinių nusistatymų, tada mes pamatome daugiau, nes vaikai turi gebėjimą matyti daugiau nei suaugusieji“, – kalba R. Alekna.
Jeigu neturi vaikiško kūrybiškumo, paprasčiausias būdas yra ateiti į specialų seminarą, kur to mokoma. „Žmonės gyvenime daugiausiai problemų turi būtent dėl to, kad jie elgiasi stereotipiškai ir turi stereotipinį požiūrį. Jausmai yra mūsų pasąmonės atspindys ir jeigu neturime sugebėjimo įsisąmoninti tai, ką jaučiame ir elgtis kaip laisvas vaikas, mes tiesiog save stumiame į labai sudėtingą situaciją, nes jeigu mes į ją neadekvačiai reaguojame, ji darosi dar sudėtingesnė“, – sako jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad žmogus turi suvokti, jog privalo rūpintis savimi ir turėti tam tikrą struktūrą, kurios turi laikytis. „Reikalinga protu nustatyta drausmė, pavyzdžiui, keliuosi tam tikru laiku, dirbu iki tada, o vėliau ilsiuosi ir to grafiko laikytis. Taip užtikrinama, kad žmogus nepervargsta, yra darbingas, patenkina fiziologinius poreikius“, – aiškina R. Alekna.
Be aiškaus plano dirbantys ar besiilsintys žmonės gali pervargti, taip susilpninti savo imunitetą ir galiausiai susirgti.
„Sveikas racionalus protas reikalingas tam, kad mes atsakingai perskaitytume sutartis, žinotume įstatymus. Reikalingos ir žinios, pavyzdžiui, jeigu mes kalbame apie ekonomiką, reikia žinoti bent minimaliai, kaip tvarkyti savo finansus, kokios yra artimiausios perspektyvos, nes kitaip galima save pastatyti į labai keblią situaciją“, – teigia psichoanalitikas.
