Rusijos rublio smukimo išgąsdinti rusai už viešbučių ir sanatorijų paslaugas nori sumokėti iš anksto, tačiau daliai jų nerimą kelia valstybinės propagandos mašinos malama Lietuva.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Viešbučių verslo atstovai tvirtina Rusijos turistų skaičiaus sumažėjimo nejaučiantys, tačiau klausimų dėl jų saugumo Lietuvoje daliai netgi lojalių klientų kyla. Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad per vasarį Rusijos keleivių srautas sumenko daugiau nei trečdaliu.

Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovas ir sveikatingumo centro „SPA Vilnius SANA“ savininkas Valdas Trinkūnas pripažįsta, kad Rusijoje vykdoma propaganda sėja nerimą kai kuriems rusams, vykstantiems į Lietuvą.

„Mes neturime ženklų, kad kažkas būtų blogai, nė vienas nėra atsisakęs. Kaip bebūtų keista, bet per paskutines pora savaičių sulaukėme lojalių klientų skambučių, kurie klausė, ar jiems čia bus saugu, ar nėra kažkokių problemų. Rusijos masinės informacijos priemonių skleidžiama propaganda apie Lietuvą ir apie tai, kad esame kažkaip nusiteikę, veikia pirmiausiai neigiamai. Anksčiau tokių paklausimų nebūdavo“, - DELFI sakė jis.

Lojaliais klientais vadinami tie, kurie į Druskininkus ilsėtis atvyksta ne mažiau nei du kartus per metus.

„Pats keletą dienų buvau Ispanijoje, keletą kartų žvilgtelėjau į rusų transliuojamą kanalą. Jeigu jų pasiklausius savaitę ar dvi, tai galima pradėti nebesusiprasti, kas ir kaip yra. Jie forsuotai skleidžia informaciją ir lietuviai ten yra ne pačiame geriausiame vaidmenyje“, - sakė V. Trinkūnas.

Jo valdoma sanatorija nuolatiniams klientams ketina parašyti laišką, kuriame paaiškins, kad situacija Lietuvoje nepasikeitusi ir jos žmonės nėra nusiteikę prieš rusų tautą.

Svečiai iš Rusijos „SPA Vilnius“ praėjusiais metais sudarė 38 proc. visų klientų.

„Vyksta diskusija, kad verslininkai be savo lito daugiau nieko nemato. Manau, kad politikai perlenkia lazdą ir jie patys nemato daugiau nei politiniai interesai ir ambicijos. Man atrodo, kad nė vienas verslininkas nediskutuoja dėl nepriklausomybės ar suokalbių šioje vietoje. Bet galbūt žmonėms, kurie niekada nėra kūrę pridedamosios vertės ir visą laiką politikoje sėdėjo, atrodo, kad pinigai iš dangaus krenta. Jeigu Rusija yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris, o turizmas irgi yra eksportas, tai reikėtų su juo šiek tiek skaitytis ir negalime vien tik spjaudytis kur nereikia. Žinoma, dėl principinių dalykų tylėti negalima“, - tvirtino asociacijos vadovas.

Pasak pašnekovo, pastebima dar viena tendencija – krentant rubliui rusai už paslaugas visą sumą nori sumokėti iš anksto.

„Jeigu anksčiau mes prašydavome 30 proc. ar 50 proc. sumos rezervuojant, tai dabar jie paprašo apmokėti 100 proc., nes rublis kiekvieną dieną sėda žemyn lyginant su euru ir kitomis valiutomis“, - teigė V. Trinkūnas.

Nuo metų pradžios Rusijos rublis euro atžvilgiu smuko apie 10 proc., valiutos nuopuolis ypač buvo suaktyvėjęs Rusijai įvedus armiją į Krymo pusiasalį, vėliau kursas kiek atsistatė. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu už 100 rublių galima gauti 6,77 Lt, o prieš metus – 8,6 Lt.

Pirmiausiai gali atbaidyti naujus turistus

Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Propaganda veikia: klientai iš Rusijos klausia, ar Lietuvoje jiems saugu
© DELFI / Tomas Vinickas

„Kol kas jokio turistų sumažėjimo nėra. Lyginant skaičius, matyti, kad yra turistų iš Rusijos ir Baltarusijos augimas. Tačiau žiūrint į ateitį kyla nerimas, nes rublio kritimas gali daryti nelabai gerą įtaką: žmonės, nežinodami, kaip bus toliau ir kiek dar kris rublis, gali pradėti taupyti. Kiti, kurie dažnai atvažiuoja, bando už viską sumokėti į priekį. Kol kas dar yra daugiau nerimo nei realiai pakitusios situacijos“, - DELFI sakė ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad turistai iš Rusijos yra labai svarbūs.

„Kaip ir pas mus per krizę: pirmiausiai žmonės pradėjo taupyti kelionėms, geresnio maisto restoranuose. Taigi ir čia jaučiamas nerimas, tačiau tikimės, kad situacija nusistovės. Jeigu konfrontacija įsigalėtų, turizmui būtų labai blogai, nes esame priklausomi nuo rusų turistų“, - teigė E. Šiškauskienė.

Ji taip pat pripažino, kad iš tiesų Rusijos televizijos pateikiama neigiama informacija apie Lietuvą gali daryti įtaką turistų nuomonei.

„Tai gali atgrasyti naujuosius turistus, kurie ketino, bet dar nėra buvę Lietuvoje. O tie, kurie jau yra buvę, žino, kokia yra situacija ir kas jų laukia“, - komentavo asociacijos vadovė.

Užsieniečiai kukliau perka Lietuvoje

Lietuvoje PVM grąžinimo paslaugas užsienio turistams teikiančios bendrovės „Global Blue Lietuva“ duomenimis, šių metų vasarį, palyginti su pernai tuo pat metu, Lietuvoje sumažėjo Rusijos ir Kazachstano piliečių pirkinių sumos.

Visgi šių metų vasarį palyginti su pernai tuo pat metu Rusijos piliečiams išrašytų sąskaitų kiekis padidėjo. Bendrovės „Global Blue Lietuva“ vadovas Denis Grinevičius paaiškina, jog tai reiškia, kad rusai Lietuvoje ieškojo pigesnių prekių ir jų pirko daugiau, bet už mažesnę kainą.

Ukrainos piliečių Lietuvoje išleidžiama suma ūgtelėjo dvigubai, tačiau D. Grinevičius pabrėžia, kad svečių iš šios šalies Lietuvoje sulaukiama nedaug, o pagrindiniais pirkėjais iš užsienio išlieka rusai ir baltarusiai.

Turistų išlaidų pokyčiai

Turistų atvykimo šalisPardavimai 2014/2013 m. vasaris proc.Kreipimaisi mokesčiams atgauti 2014/2013 m. vasaris proc.
Baltarusija8,7410,55
Rusija-5,575,23
Ukraina92,84136,42
Norvegija28,8286,08
Kinija254,75-3,77
Izraelis184,11191,49
Azerbaidžanas562,32575
Kazachstanas-46,14-50

Kalbėjo apie tragišką situaciją

Šarūnas Marčiulionis
Šarūnas Marčiulionis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tuo metu viešbučių versle dirbantis legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis praėjusią savaitę DELFI pripažino, kad šis jo verslas patiria didelių sunkumų – per dešimt metų esą nėra buvę tokios krizės.

„Jiems sudėtingiau gauti vizas, daug komplikacijų konsulatuose, ir žmonės, tie klientai, kurie turėjo atvažiuoti, neatvažiuoja. Grupės neatvažiuoja, neatvažiuoja pavieniai žmonės. Paprasčiausiai galbūt bijo važiuoti pas mus, kadangi... nežinau. Daug visokiausių galima prigalvoti dalykų. Bet yra kaip yra. Skaičiai yra žiaurūs. Ir žmonėms negaliu algos mokėti“, - sakė jis.

Pasak Š. Marčiulionio, tokia situacija tęsiasi nuo sausio.

Smukimą nurašo ekonomikai

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, keleivių srautai maršrutuose Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius ir Vilnius-Maskva-Vilnius šiuo metu yra kritę apie 35 proc. 

2013 metų vasarį maršrutu Vilnius-Maskva-Vilnius vyko beveik 7 tūkst. keleivių, šiemet vasarį - 4400. 2013 metų vasarį maršrutu Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius pervežta 3660 keleivių, o šiemet vasarį - 2400.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas laikosi nuomonės, kad tokį keleivių nuosmukį lemia stojanti Rusijos ekonomika.

„Keleivių srautai šiuose maršrutuose krenta daugiausia dėl ekonominės situacijos Rusijoje, nuvertėjusio rublio. Akivaizdu, kad mažėja žmonių perkamoji galia, jie kelionėms ar atostogoms skiria mažiau lėšų. Sunku tikėtis, kad greitu laiku keleivių srautas šiuose maršrutuose stabilizuosis“, - DELFI sakė jis.

Tuo metu V. Trinkūno teigimu, rusai į Druskininkus atvyksta automobiliais, dalis atskrenda į Vilnių lėktuvais, o traukiniai jiems esą nėra taip patogu keliauti.

„Tegul „Lietuvos geležinkeliai“ vieną kartą susitvarko bilietų pardavimo klausimą, nes jie daugiau nei prieš tris mėnesius neparduoda bilietų. O rusai kartais prieš pusę metų pas mus užsisako paslaugas arba kartais išvažiuodami po Naujųjų metų užsisako kitiems Naujiems metams. Būdavo, kad jie nebegaudavo bilietų, todėl turbūt nusisuko nuo geležinkelių“, - svarstė pašnekovas.

Mato priešingą tendenciją

Tuo metu Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) gyvena visai kitokiomis nuotaikomis: per pirmuosius du šių metų mėnesius Maskvos ir Sankt Peterburgo kryptimis skrido 18,8 tūkst., o lygiai prieš metus – 18,1 tūkst. keleivių.

Lyginant praėjusius metus su 2012 m. matyti dar didesnis augimas. Per visus 2013 m. Rusijos kryptimi TVOU aptarnavo 136,4 tūkst., o per 2012-uosius – 111, 1 tūkst. keleivių.

TVOU komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė DELFI sakė, kad didėjantį keleivių srautą lemia ir besiplečiantis skrydžių bendrovių skaičius.

„Matome akivaizdų augimą. Prie jo prisideda ir tai, jog Rusijos turistams Lietuvos turizmo paslaugų sektorius atrodo vis patrauklesnis, nes vakarietiškas paslaugų ir aptarnavimo lygis gaunamas už patrauklią lietuvišką kainą, be to plečiasi galimybių atvykti ratas“, - komentavo ji.

Praėjusių metų rudenį oro maršrutų iš Rusijos tvarkaraštį papildė į Vilnių iš Sankt Peterburgo pradėjusios skraidyti Rusijos avialinijos „Polet Airlines“. Šiuo metu iš Vilniaus į Maskvą skraido „ Aeroflot“, „TransAero“, „Utair“, o į Sankt Peterburgą - „Polet Airlines“.

Ekonomikos analitikai prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika gali stagnuoti: prognozuojamas vos 1,5-1,8 proc. augimas

Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pastaraisiais metais tiesioginis Lietuvos eksportas į Rusiją nuosaikiai mažėjo ir praėjusiais metais sudarė 2,9 proc. Likusi dalis - apie 16 proc. - teko reeksportui, todėl labiausiai, jo vertinimu, stojant Rusijos ekonomikai gali nukentėti transporto sektorius, kuris iki 30 proc. pajamų gauna iš Rusijos.

DELFI jau rašė, kad Rusijos kelionių agentūros „Žarkov-tur“ generalinis direktorius Andrejus Žarkovas nuogąstavo, kad planuoto turistų srauto per gegužės šventes į Lietuvą gali ir nebūti, nes dalis jų yra išsigandę dėl skleidžiamos propagandos.

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje apsilankė 360 tūkst. rusų turistų. Tai 10 proc. daugiau nei 2012 metais. Vieno ruso turisto išlaidos Lietuvoje vidutiniškai sudaro 1510 litų, Lietuvoje jis praleidžia vidutiniškai penkias naktis.

DELFI primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo spaudos konferenciją pareiškė, kad per susidūrimus Kijeve veikė specialiai Lenkijos ir Lietuvos bazėse apmokyti žmonės. Taip Rusijos lyderis pakartojo melagingus rusiško kanalo „Pervyj kanal“ tvirtinimus, esą „Ukrainoje perversmą organizavusius kovotojus“ rengė Lietuvoje. Rusijos kanalo duomenimis, esą kovotojai buvo rengiami vienoje Trakuose esančioje kaimo turizmo sodyboje.

Pirmadienį išplatintoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje buvo įvardytos konkrečias žiniasklaidos priemones, kuriomis Rusija vykdo savo informacinę politiką. Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Alibaba“ pajamos antrąjį ketvirtį augo 56 proc.

Kinijos elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė apie Volstrito...

SEB bankas uždaro vieną skyrių Gedimino prospekte Vilniuje (5)

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas uždaro vieną iš savo klientų aptarnavimo skyrių...

Lietuvos šeimų išlaidos vartojimo prekėms liepą mažėjo (9)

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, rodo...

Nuo turistų pavargę Barselonos gyventojai kyla į kovą (3)

Nesustojantis turistų srautas taip įpykdė Barselonos gyventojus, kad jie ėmė rengti protestus....

Vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst. (5)

Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų -...

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (34)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (77)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (144)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai (1)

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (22)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vandens butelio automobilyje geriau nepalikite: pažiūrėkite, kas nutiko

Vienas baterijų meistras, dirbantis bendrovėje „Idaho Power Company“, buvo išėjęs pietauti,...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (10)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (76)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (11)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (10)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...