Pasak tyrimui vadovavusios Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės, įtariama, kad bendrovės akcininkas veikė pagal vadinamąjį „fenikso sindromą“ – tai daugelyje šalių plačiai žinomas sukčiavimo modelis, kuomet įsiskolinusi įmonė prieš nutraukdama veiklą sudaro turto pardavimo sandorius.
„Tuomet veikla ir turtas perkeliami į kitas įmones, nemokami su sandoriais susiję mokesčiai į valstybės biudžetą, o turtą nupirkusi įmonė neteisėtai kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimo“, - sukčiavimo subtilybes aiškino prokurorė.
Pasak jos, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. Povilaika žinojo apie nuo 2008 m. pradžios nuolat didėjančias buvusios bendrovės „Ultra pramogos“ (šiuo metu bankrutuojanti „M. Foodmaster“) mokestines nepriemokas valstybės biudžetui ir siekdamas išsaugoti jos turtą bei išvengti mokesčių valstybei tyčia padarė, kad minėta įmonė taptų beturte.
Buvusios bendrovės ilgalaikis turtas, Lietuvoje žinomi prekės ženklai ir kt. buvo perleisti kitoms savo įtakos įmonėms.
Taip pat tinklui priklausiusius restoranus ir kitas maitinimo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, kaltinamasis perregistravo kaip naujas uždarąsias akcines bendroves, įdarbino šiose įmonėse tuos pačius vadovus (direktorius) bei daugumą kitų darbuotojų, iki tol dirbusių buvusioje bendrovėje.
Vėliau kai ši bendrovė nebeturėjo turto, o tik skolas valstybės biudžetui, A. Povilaika kaltinamas 2009 m. pavasarį fiktyviai už simbolinę 1 Lt kainą bendrovės akcijas pardavęs Rusijos piliečiui, taip paslėpdamas buvusios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Dėl šių kaltinamojo veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka ir patyrė 1,5 mln. Lt turtinę žalą.
Kaltinamajam ir jo vadovaujamam naujam juridiniam asmeniui kaltinimai pareikšti ir dėl to, kad naujoji bendrovė neteisėtai susimažino valstybės biudžetui mokėtiną pridėtinės vertės mokestį daugiau kaip 300 tūkst. Lt, rašoma prokuratūros pranešime.
VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius kaltinamajam pareiškė ieškinius bendrai 1,5 mln. Lt sumai, jam laikinai apribota nuosavybės teisė į turimą atitinkamos vertės nekilnojamąjį turtą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.
Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės svetimo turto sukčiavimą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausia įstatyme numatyta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.
