Vieni reikalauja, numatyti lėšas minimalios mėnesinės algos didinimui, kiti priešinasi PVM tarifo šildymui didinimui. Tačiau neatmestina, kad tai tik noras parodyti savo dosnumą ir rūpestį rinkėjams prieš kitų metų kovo 1-ąją vyksiančius savivaldos rinkimus.
2015-ųjų biudžeto projektas Seimą turėtų pasiekti jau kitą savaitę. Finansų ministras įsitikinęs, kad Lietuvos ekonomika tvirtai stovi ant bėgių, tad nenuostabu, kad jame nemažai pasiūlymų, didinančių valstybės išlaidas, ypač socialinėje srityje. Didės valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms, 180 milijonų litų numatyta per krizę nusavintoms pensijoms kompensuoti, 35 procentais, planuojama, augs lėšos, skirtos šildymo kompensacijoms.
Net trečdaliu didinamas ir Krašto apsaugos finansavimas, jis 2015 m. turėtų siekti beveik pusantro milijardo litų. Tiesa, šiems pasiūlymams dar turi pritarti parlamentas, tačiau jau dabar aišku, kad politinėms partijoms susitarti nebus lengva. Darbo partija jau dabar sako, kad už dabartinį biudžetą nebalsuos, pagrindinis jų reikalavimas – įtraukti lėšas, leisiančias kitais metais didinti minimalią algą bent 100 litų, tačiau tai kol kas nėra numatyta.
„Mes matome taisytinų dalykų, tai yra jau tradicija susiklosčiusi ir Seimo statute aptarta, kad po pirmo svarstymo yra grąžinimas Vyriausybei tobulinti“, – teigia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Diskusijas tarp politikų kelia ir siūlymai naikinti PVM lengvatą šildymui, biudžetas jau suplanuotas be jos. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, visiems besinaudojantiems centriniu šildymu sąskaitos ūgteltų mažiausiai keliasdešimčia litų. Lengvata valstybei kasmet kainuoja per 200 milijonų, šiuos pinigus planuojama skirti socialinės atskirties mažinimui, tačiau lėšos gali ištirpti, nes ir valdantieji, ir opozicinės partijos atsargiai žiūri į siūlymus naikinti PVM lengvatą.
„Gali iškilti problema nenaikinti PVM lengvatos nuo šio šildymo sezono, tai tada biudžetą reikės peržiūrėti, nes ten įtraukta yra maždaug papildomų pajamų apie 200 milijonų, tai yra dideli pinigai“, – tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Pavyzdžiui, opozicijoje esantys liberalai tokiam pajamų perskirstymui nepritaria ir sako, kad Vyriausybė iš vienų skurdžiau gyvenančių atima ir atiduoda dar skurdesniems, ir žada nebalsuoti už tokį biudžetą.
„Mes labai aiškiai sakome, kad mokesčių didinimas mums yra nepriimtinas. Jeigu mes kalbame apie šilumos PVM pakėlimą ir jeigu šita nuostata lieka, tikrai jokiom išlygom, jokiom sąlygom tikrai nebalsuosim už tokį biudžetą“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Pasak E. Masiulio, koalicijos partneriai tapę pažadų rinkėjams įkaitais, todėl biudžetas itin biurokratiškas, be aiškių prioritetų, tik stengiamasi būti gerais visiems. Kol kas aiškios pozicijos, kaip balsuos už biudžetą, neturi ir didžiausia opozicinė partija – konservatoriai. Nors Andrius Kubilius yra sakęs, kad PVM lengvatos šildymui panaikinimą palaiko.
„Palaikyti tokį pirminį bent man nekiltų ranka. O kaip jis keisis, ar gali būti kažkoks dalinis palaikymas, matysim“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Prieš artėjančius savivaldos rinkimus suvaldyti finansinį populizmą valdančiuosius yra paraginusi prezidentė. Kad Lietuva kitais metais gali susidurti su finansiniais sunkumais, kalba ir Tarptautinis valiutas fondas. Jo teigimu, didinat krašto apsaugos finansavimą, kompensuojant per krizę sumažintas pensijas ir atlyginimus, bet ekonomikai augant lėtesniais tempais, Lietuvai teks mažinti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas sako, kad politinėms partijoms teks ieškoti bendrų sutarimo taškų, bet lengva nebus.
„Manau, kad ir šiais metais bus keblumų, nes kiekviena politinė partija atstovauja tam tikrą flangą. Tarkim, „Tvarka ir teisingumas“, mes, pasisakom už šiek tiek didesnį biudžeto deficitą ir MMA kėlimą, ir pensijos prisidėjimo, nes nematome, kad deficito padidinimas gali turėti didelę riziką ekonomikos situacijai“, – sako Seimo „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Ramūno Vilpišausko teigimu, biudžeto svarstymas – tai politikų galimybė parodyti rinkėjams savo tariamą dosnumą, tad nenuostabu, kad siūloma įvairių išmokų, svarbių ir aktualių rinkėjams, arba mokesčių lengvatų.
„Manau, kad, pasibaigus visiems parodomiesiems pasisakymams, vis dėlto biudžetas turėtų būti priimtas, kadangi jo priėmimas reiškia, jog valdančiosios koalicijos partijos nori ir toliau dirbti valdžioje“, – aiškina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. R. Vilpišauskas.
Tvirtinant biudžetą retai kada apseinama be ginčų. Pavyzdžiui, 2012-ųjų gruodį nei Darbo partija, nei „Tvarka ir teisingumas“, nei tuomet koalicijoje buvusi Lenkų rinkimų akcija savo balsais neparėmė siūlymo paskirti biudžeto projekto priėmimo tikslios datos. Tuomet premjeras A. Butkevičius būtų patyręs visišką fiasko, jei jo nebūtų parėmusi opozicija.
