Pristatydamas naujausią „Swedbank“ ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad šalyje kol kas tęsiasi stabili, nors ir neįspūdinga ekonomikos plėtra.
„Kita vertus, iššūkių nemažėja, o horizonte matyti šio ekonomikos ciklo pabaigos kontūrai“, – nurodė N. Mačiulis.
„Swedbank“ 0,5 proc. punkto sumažino 2016 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, iki 2 proc.
Kitąmet bankas prognozuoja 2,8 proc., o 2018 metais – 2,5 proc. šalies ekonomikos augimą.
„Čia priežasčių nerimui nėra. Mažmeninės prekybos apyvarta auga, šiuo metu nuviliančios investicijos tikriausiai laikinos ir daugiausiai dėl viešojo sektoriaus“, – komentavo N. Mačiulis.
Infliacija augs
Ekonomisto manymu, namų ūkių vartojimo augimas kitąmet lėtės. Visų pirma todėl, kad 2017 metais Lietuvai žadama trigubai spartesnė infliacija nei 2016 metais, t.y. apie 3 proc.
„Infliacijos šuolis, mūsų nuomone, yra sunkiai išvengiamas. Kitąmet jos nebeišvengs daugelis Lietuvos gyventojų“, – sakė. N. Mačiulis.
Ekonomistas pasakojo, kad užimtumo augimas jau pradėjo lėtėti, o nuo kitų metų dirbančiųjų skaičius jau trauksis.
„Aišku, bedarbių yra daug, bet ne visi jie turi tinkamas kompetencijas, ne visi gyvena ten, kur yra darbo vietų, ne visi nori keisti savo gyvenamąją vietą“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Lietuva yra arti užimtumo piko.
N. Mačiulis sakė, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 7,8 proc. Tačiau 2017 metais augimas turėtų būti mažesnis – apie 6 proc.
Savo ruožtu eksporto augimas išlieka teigiamas, o didžiausią potencialą N. Mačiulis mato profesinių paslaugų eksporte.
75 proc. gali nepasiekti
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į didelius politinius iššūkius.
Pasak N. Mačiulio, nors šiemet ir 2017 metais Lietuva augs sparčiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau lėčiau už Suomiją ir nerimauti reikėtų ne dėl to, kad Lietuva viršys 75 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP vidurkio, o dėl to, kad iki 2020 metų jo nepasieks.
„Manau, kad yra nemaža tikimybė, kad iki 2020 metų Lietuva nepasieks tos ribos. Pavyzdžiui, 2016 metais visai gali būti, kad mes nepriartėsime prie vidurkio, o nuo jo nutolsime, kaip jau buvo 2015 metais“, – sakė jis.
N. Mačiulis pasakojo, kad Lietuva nėra išimtis, pavyzdžiui, Portugalija, pasiekusi 75 proc. lygį sustojo ir nebepajudėjo nė žingsneliu į priekį.
Ekonomistas žurnalistams priminė ir prioritetines reformas Lietuvai. Tai yra švietimo sistemos keitimas nuo kiekybės prie kokybės, viešojo sektoriaus lieknėjimas, valdžios sektoriaus automatizavimas, geresnis valstybės valdomų įmonių valdymas, mokesčių sistemos reforma.
„Turime istorinę galimybę aplenkti Estiją, nes naujoji jos vyriausybė turi minčių atšaukti pelno mokesčio lengvatą, o Lietuva galėtų tą lengvatą įdiegti“, – aiškino jis.
Populizmo banga
N. Mačiulis kalbėjo, kad populizmo banga gali iš Jungtinių Amerikos Valstijų persiversti į Europą.
„Dėl išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo mažiname augimo prognozes“, – pridūrė ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad JAV ekonomika 2016 metais augs 1,6 proc. (0,1 proc. punktu mažiau nei spėta rugpjūtį). Viso pasaulio bendrasis vidaus produktas, anot N. Mačiulio, šiemet padidės 3 proc.
Jis kalbėjo, kad rinkimų Europoje koncentracija kitąmet yra labai didelė, o galimos populizmo grėsmės rodo, kad ES išlikti vieningai bus dar sunkiau.
„Viena svarbiausių priežasčių, kurios gali destabilizuoti pasaulį yra problemos Kinijos ekonomikoje. Kinijos skolų ir perteklinių investicijų problema lieka neišspręsta“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad Kinijos privačiame sektoriuje investicijos labai traukiasi, o valstybė tai bando kompensuoti pati labai smarkiai didindama savo investicijas. Dar viena problema Kinijoje – kad augimas skatinamas didinant skolą.
Kalbėdamas apie naftos kainas „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas prognozavo, jog 2017 metais barelio kaina jau viršys 60 JAV dolerių ribą, o 2018 metais – daugiau nei 70 dolerių.
„Kalbant apie Rusiją, D. Trumpo išrinkimas didina tikimybę, kad Vakarų sankcijos jai bus atšauktos jau kitąmet“, – komentavo ekonomistas.
N. Mačiulis pripažino, kad Rusija savo ekonomikos problemas išsprendė greičiau, nei tikėjosi dauguma ekspertų.
„Net jei naftos kainos nedidės, Rusijos bankroto tikėtis nereikėtų. Aišku, priežasčių spartesniam augimui taip pat nėra“, – sakė jis.
Kiekybinio skatinimo programa Europoje, kuri turėtų baigtis kitų metų kovą, anot N. Mačiulio, bus pratęsta, o palūkanų normų didinimo dar reikės palaukti.
N. Mačiulis pastebėjo, kad ateities sandoriai šiuo metu rodo, jog 2019 metais EURIBOR jau bus teigiamas.
„Vyksta lūkesčių pokytis“, – pastebėjo jis.
