Finansų ministro Algirdo Šemetos profesinių sąjungų atstovai teiravosi, kaip Vyriausybė planuoja panaudoti iš Europos bankų pasiskolintus milijardus litų. Darbdaviams rūpėjo, kokias įmones ir verslus rems kuriami rizikos kapitalo ir bendrų investicijų fondai ir vadinamieji „Verslo angelai“.
„Neturėkime iliuzijų, kad iš fondo bus finansuojami neefektyvūs verslai. Jau turėjome situaciją, kai pinigai buvo dalijami į kairę ir į dešinę. Taip toliau nebus. Mikrokreditavimas ir garantijos galės būti skiriamos tik perspektyvioms įmonėms“, - dėstė finansų ministras.
Jo teigimu, skolintas lėšas Vyriausybė naudos ir valstybės atsiskaitimams ir įsipareigojimams vykdyti. .
Darbdavių atstovai Trišalėje taryboje taip pat ragino Vyriausybę atnaujinti diskusiją dėl darbo santykių liberalizavimo, lengvatų smulkiam verslui.
„Dalis verslo jau išeina į šešėlį, vėl prasidės vokeliai, dalis įmonių žaidžia tyčinius bankrotus, kreditai per brangūs, savivaldybių įsiskolinimai milžiniški. Ar yra kokios diskusijos dėl darbo santykių liberalizavimo, kad būtų galima kažkaip paleisti žmones?“, - klausė tarybos narys, verslininkas Vytautas Vidmantas Zimnickas.
„Leiskite startuoti smulkiam verslui, tris ar penkis metus paauginti raumenis. Nenuskurs valstybė, jeigu kurį laiką leis nemokėti mokesčių“, - jam antrino Trišalės tarybos pirmininkas Mykolas Aleliūnas.
Profsąjungų ir darbdavių atstovai pasiūlė Seimui papildyti savo statutą nuostata, kad „Seimas turi įvertinti Trišalės tarybos nuomonę tais atvejais, jeigu svarstomu klausimu Taryba yra pareiškusi nuomonę“.
„Trišalės tarybos posėdyje atsinaujinęs dialogas teikia vilčių, kad naujoji Vyriausybė jau suprato, jog be dialogo su partneriais taika visuomenėje ypač radikalių permainų laikotarpiu neįmanoma“, - teigiama tarybos rašte Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui.
Taryboje buvo paruoštas „aštresnis“ kreipimosi į Seimo vadovą tekstas, tačiau, sulaukę valdžios atstovų dėmesio, partneriai sušvelnino toną.
