Profsąjunga: mes – ne graikai ir ispanai, pas mus žmonės verkia į pagalves

 (293)
Vyriausybės nenoras didinti minimalią algą piktina profesines sąjungas. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad šio klausimo sprendimas padėtų sumažinti emigraciją ir padidintų optimizmą šalyje. Jos kolegė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė dabartinę situaciją vadina juokinga, nes minimali alga yra žemiau skurdo ribos.
Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Mes manome, kad galimybės yra, o minimalios algos kėlimas padidintų žmonių pajamas ir įkvėptų optimizmo, nes dabar žmonės užmokesčio klausimą sprendžią emigruodami. Niekas netiki, kad už 670 Lt kas nors gyvena. Minimalios algos didinimas yra vienas iš būdų mažinti šešėlį. Tačiau nėra politinės valios, nors mes galvojame, kad tai išspręstų daug klausimų valstybėje, taip pat ir emigracijos. Tiesiog Vyriausybė šito, galima sakyti, piktybiškai nesprendžia“, – DELFI sakė G. Gruzdienė.

Ji tvirtino, kad profesinės sąjungos tarsis, kaip reaguoti į tokią Vyriausybės poziciją. Tačiau pašnekovė didelių vilčių į mitingus nededa.

„Jūs matėte lietuvių aktyvumą mitinguose. Lietuviai protesto akcijas dabar daro lėktuvuose ir traukiniuose tiesiog išvažiuodami iš šalies, kurioje nemato perspektyvų. Pavyzdžiui, JAV jaunimui pirmo būsto paskolos buvo peržiūrėtos ir įvertintos realia verte, taigi jie moka palūkanas nuo realios vertės. Tačiau mūsų Vyriausybė nesprendžia jaunimo nedarbo klausimų. Mes ne graikai ir ne ispanai, žmonės tiesiog verkia į savo pagalves“, – kalbėjo G. Gruzdienė.

Jos teigimu, anksčiau buvo pažadėta, kad Vyriausybėje bus sudaryta darbo grupė visiems darbo užmokesčio klausimams spręsti, bet kol kas jos nėra. Taip pat valdžia mažina savo atstovavimą Trišalėje taryboje, į ją deleguodama dviejų ministerijų ir Vyriausybės atstovus.

Net latviai sugebėjo padidinti

Aldona Jašinskienė
Aldona Jašinskienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tokia pozicija mus labai stebina, nes minimali alga iš visų Baltijos šalių Lietuvoje yra mažiausia. Netgi Latvija, kuri yra gerokai gilesnėje krizėje ir blogesnėje padėtyje sugebėjo pakelti minimalią algą. O čia niekada nematomas žmogus, matomi tik skaičiukai. Ir labai norima prieš Europą pasipuikuoti, kaip mes susitvarkome su krize ir nekelia klausimo, kieno sąskaita tai daroma, o gi paprastų eilinių gyventojų“, – piktinosi Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.

Ji svarsto Lietuvoje surengti europinę demonstraciją, o artimiausiu metu profsąjunga planuoja dalyvauti tokioje demonstracijoje Lenkijoje.

„Akivaizdžiai matyti tendencija, kad su socialiniais partneriais nesiskaitoma. Dėl minimalios algos yra tiesiog juokinga, nes dabar minimali alga yra mažesnė nei skurdo riba. Tai reiškia, kad dirbantis žmogus yra pasmerktas būti žemiau skurdo ribos“, – neslėpė apmaudo profesinės sąjungos vadovė.

Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 Lt prieš mokesčius arba apie 670 Lt po jų. Jis Europos Sąjungoje yra didesnis tik už mokamą Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Pavyzdžiui, šių metų sausį minimalus darbo užmokestis Latvijoje buvo 877 Lt, Rumunijoje – 490 Lt, o Bulgarijoje – 424 Lt neatskaičius mokesčių. Didžiausias tarp Baltijos šalių minimalus atlyginimas buvo Estijoje – 959 Lt

Profsąjungos dar pernai rudenį siūlė minimalią algą 100 Lt didinti nuo šių metų liepos, o dar 100 Lt pridėti nuo 2012 m. sausio.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Interviu su „Lūžio taško" organizatore L. Mičiūniene (1)

„Lūžio taško“ interviu su „Lūžio taško" organizatore Laura Mičiūniene. Viešnią kalbina DELFI TV vadovas Gytis Oganauskas.

Pirmieji važtaraščių ir PVM sąskaitų faktūrų duomenys el. būdu pasiekė VMI (7)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau sulaukė pirmųjų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių (i.VAZ) ir elektroninį PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemius.

Šią žiemą lietuviai pasitiks su didesnėmis konservų atsargomis (9)

Remiantis prekybos tinklo „Maxima“ pardavimų duomenimis, šiemet ateinantį žiemos sezoną šalies pirkėjai pasitiks su pastebimai gausesnėmis konservuotų daržovių, vaisių ir uogų atsargomis. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, šiemet konservavimui skirtų prekių pardavimai išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Be to, konservavimo sezonui pirkėjai pradėjo ruoštis net keliais mėnesiais anksčiau.

Verslininkai jau sudvejojo VMI sistema, padėsiančia mažinti šešėlį (40)

Nuo šeštadienio pradeda veikti išmanioji mokesčių administravimo sistema. Valstybinė mokesčių inspekcija tikisi, jog ji padės mažinti šešėlį. Tuo metu dalis verslininkų sako, kad prisitaikymas prie naujos sistemos jiems brangiai kainuos.

Prasidėjo sulčių spaudimo metas (17)

Soduose ir daržuose gausiai užderėjus rudens gėrybėms sulčių spaudyklose prasidėjo didysis darbymetis. Bene kiekviename rajono miestelyje veikiančios sezoninės spaudyklos siūlo ne tik sulčių spaudimo, bet ir pasterizavimo bei pakavimo paslaugas.