„Per šią kadenciją neplanuosime daugiau nieko imtis, kadangi šios kadencijos tai būtų gulbės giesmė. Mes imsimės veiksmų jau prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie balsuos prieš prezidentės veto, tikrai pajaus mūsų sprendimus, mūsų rekomendacijas. Dažnai susitinkant su žmonėmis mūsų klausia, už ką balsuoti, mes tikrai rekomenduosime už tuos žmones nebalsuoti“, – BNS šeštadienį sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pasak jo, šeštadienio protestu siekiama įtikinti parlamentarus palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pateiktus naujojo Darbo kodekso pasiūlymus.
Nors mitingo pradžioje protestuotojai rinkosi negausiai, tačiau A. Černiauskas tikino, kad iš visos Lietuvos tikimasi apie tūkstančio žmonių. Savivaldybė yra davusi leidimą į mitingą susirinkti iki 1 tūkst. žmonių.
Profsąjungos šiemet surengė daugiau nei 10 protesto akcijų prie Seimo.
„Siekiame, kad Seimas pritartų prezidentės pasiūlymams ir nuo kitų metų pradžios įsigaliotų naujas subalansuotas Darbo kodeksas, nekenksiantis darbuotojams. Toks, dėl kurio po ilgų diskusijų buvome sutarę Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete“, – prieš mitingą išplatintame pranešime teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis tvirtino, kad profsąjungos nėra prieš pokyčius, bet nori subalansuoto DK.
„Jei parlamentarai pritars prezidentės siūlymams, manau, žmonės irgi atsižvelgs į tai, kurie politikai palaikė dirbančiųjų pusę, kai balsuos artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – dėstė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Apie 10 val. mitinge dalyvavo kiek daugiau nei 100 žmonių.
Šeštadienio posėdyje parlamentarai turi nuspręsti, ar svarstyti DK iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu.
D. Grybauskaitės pasiūlymai
Liepos pradžioje vetavusi DK, prezidentė pateikė 22 savo pataisas.
1. D. Grybauskaitė norėtų grąžinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, kaip numatyta Konstitucijoje.
2. Įpareigoti darbdavį mokėti kompensaciją darbuotojui, kai, vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Ši nuostata taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
3. Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 Statistikos departamento skelbiamus vidutinius darbo užmokesčius (VDU) (apie 2244 eurų). Seimo priimtame DK yra 2 VDU.
4. Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautriausioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Naujajame DK vaikus iki 14 metų auginantiems darbuotojams įspėjimo terminas trumpėja nuo 4 iki 2 mėnesių. Prezidentė siūlo šį terminą ilginti iki 3 mėnesių., papildomai numatant 3 mėnesių įspėjimo terminą darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Taip pat numatant įpareigojimą darbdaviui teikti pirmenybę likti darbe darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų.
5. Didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo VDU, kai atleidžiama darbdavio valia.
6. Grąžinti dabartinį išeitinės išmokos dydį (2 VDU), kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sukako pensijinis amžius dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo).
7. Nustatyti sąlygas, skatinančias darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais – gražinti finansiškai neapribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės.
8. Atsisakyti neaiškių kodekso teisinių sąvokų: formuluotę „protingas terminas“ keisti į „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
9. Atsisakyti nenustatytos apimties („nulinių“) sutarties rūšies, kaip socialiai nesaugios, garantuojančios tik 8 val. per mėnesį darbą.
10. Leisti terminuotas sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, kad terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų.
11. Įteisinti laikino įdarbinimo įmonių licencijavimą.
12. Gražinti Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų „vienas mėnuo“.
13. Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą įspėja tik prieš 2 dienas.
14. Grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (kenksmingomis sąlygomis, naktimis, nepilnamečiams ir kt.), apmokėjimą kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 val., apmokant kaip už visą darbo laiką.
15. Grąžinti nuostatą, kad už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos.
16. Ilgesnės (bent 27 darbo dienų) kasmetinės atostogos vaiką iki 14 metų vieniems auginantiems, neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems, nepilnamečiams ir neįgaliesiems darbuotojams.
17. Grąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims.
18. Grąžinti protingą apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams (ne tik pirmininkui), realiai dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose.
19. Atsisakyti privalomų darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. Gražinti profesinėms sąjungoms informavimo ir konsultavimo teisę.
20. Gražinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką.
21. Grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklių, numatančių aiškią tvarką, kaip įmonėse, kur veikia dvi ir daugiau profsąjungų, turi derėtis abi pusės.
22. Grąžinti nuostatą, kad Trišalė taryba sudaroma socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių ir savo veiklą organizuoja savarankiškai.
Darbdaviams nepatinka du
Kaip DELFI yra sakęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, darbdaviams labai nepatinka du prezidentės siūlymai.
Pirma, kad apskaitos laikotarpis už viršvalandžius dirbant pagal suminę laiko apskaitą yra ne 3 mėnesiai, o 1 mėnuo. Šiuo metu pagal seną DK viršvalandžiai apskaitomi kas 4 mėnesius.
Antras darbdaviams nepatinkantis dalykas, kad nustatomas apribojimas sudarant terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui.
V. Sutkus teigia, kad būtų geriausia, jei Seimas laikytų naują Darbo kodeksą nepriimtu ir liktų galioti senasis variantas.
Keičiamos sąlygos
Birželio pabaigoje Seimo priimtas DK sumažina kai kurias dirbančiųjų garantijas, tačiau gali Lietuvą paversti konkurencingesne ir į šalį pritraukti daugiau investicijų.
Naujajame DK atsiranda naujos darbo sutarčių rūšys: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo ir darbo vietos dalijimosi.
Darbdavys savo iniciatyva atleisdamas 1 ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį turės jam skirti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.
Jei mažiau nei 1 metus, išmoka siekia 0,5 VDU.
Jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis vėliau mokamos ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos.
Maksimali ilgalaikio darbo išmoka – 3 VDU, bet ne daugiau kaip 2 minimalios mėnesinės algos.
Šiuo metu 1–6 VDU dydžio išmokas (priklausomai nuo stažo) moka darbdavys.
Pagal naująjį DK, darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva, darbuotojas įspėjamas prieš 1 mėnesį, išdirbus trumpiau negu 1 metus – prieš 2 savaites.
Šie terminai dvigubinami asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba kai iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai.
Terminai trigubinami, jei iki pensijos liko mažiau negu 2 metai arba asmuo yra neįgalus.
Dabartiniame DK įspėjimo terminai yra 2–4 mėnesiai
Naujame DK kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų. Sename – 28 kalendorinės dienos.
