Prekybos centrų „Ikiukas” darbuotojai ir toliau nori čia dirbti. Jie prašo tik pagarbos ir teisingo atlygio. Tuo tarpu „Iki” atstovas spaudai baiminasi, kad profesinės sąjungos gali ir sužlugdyti įmones. Renata dirba viename sostinės „Ikiukių“. Kiekvieną rytą į parduotuvę priimti naujų prekių ji skuba dar prieš septynias.
Prekybos centras "Iki"
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)
Jauna moteris priima prekes, suveža jas į parduotuvę. Yra parduotuvių, kurie krovėjų ir neturi. Duona, daržovės, mėsa, pieno ir šaldyti produktai – tai yra tie parduotuvės skyriai, kuriuos ji prižiūri.

Krovėjų parduotuvė neturi: svorį tampo merginos

Per penkerius metus darbo „Ikiuke“ ji užsitarnavo trimis šimtais litų popieriuje didesnį nei kasininkės atlyginimą, skyriaus vadovės, į kurias praktiškai įeina ir kroviko pareigybės, vietą ir nuo sunkių nešulių bei didžiulio fizinio krūvio – sveikatos sutrikimų. Nors galioja Vyriausybės nutarimai, kad moterys negali tampyti sunkesnių kaip 10 kilogramų nešulių, o vyrai – sunkesnių kaip 30 kilogramų, niekam tai neįdomu. Nepatinka – nedirbk.

Kas dieną Renata pusryčiauja ir pietauja rūsyje įrengtoje rūbinėje. Čia visas parduotuvės personalas persirengia ir praleidžia keliolikos minučių pertraukėles. Kaip sako Renata, tarp batų, dulkių, žieminių paltų ir darbo drabužių. Dar vienas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis darbdavius įrengti darbuotojams poilsio kambarius, taip pat galioja senokai. Tačiau tai nė motais tiek patiems verslininkams, tiek darbo inspektoriams. „Iki“ tinkle yra ne viena parduotuvė, kurioje nesudarytos sąlygos pietų pertraukai. Ne visur įrengti poilsio kambariai.

„Iki“, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos prekybos centrais, savo darbuotojams siūlo mažiausią atlyginimą. Pradedantis kasininkas „Iki“ uždirba tik 990 litų. Tai alga neatskaičiavus mokesčių. „Ikiukų“ kolegos konkuruojančiuose prekybos centruose gauna bent iki pusės tūkstančio didesnį atlygį, tačiau, kad ir kaip būtų keista, darbuotojai „Ikiukui“ išlieka lojalūs. Tomas Vaišvila, „Iki“ komunikacijos direktorius, paklaustas, kaip jiems pavyksta už tokią algą išlaikyti darbuotojus, nustebo. „Drįsčiau tuo suabejoti. Mes taikome įvairias motyvacines sistemas, mokame priedus. Ir nemanau, kad 990 litų alga yra labiausiai paplitusi“, – sakė jis. Na, bet išsiaiškinti algos dydį labai nesudėtinga: reikia paskambinti į parduotuves, kuriose nuolat stinga kasininkų, ir jų vadovai pirmieji pradės kalbėti apie pinigus.

„Iki“ atstovas: „Profsąjungos gali sužlugdyti įmones“

„Aš tikrai nenoriu išeiti dirbti į kitą prekybos tinklą, – paklausta, kas ją dar laiko „Ikiuke“, atsakė Renata. – Aš mėgstu savo darbą, man patinka dirbti tokiame mažame ir jaukiame kolektyve. Mūsų parduotuvės vadovė yra labai šauni moteris. Kartu noriu, kad už darbą būtų teisingai atlyginama. Kaip darbdavius įtikinti, kad stengiamės dėl jų verslo, kad norime dirbti išvien, tebėra mįslė.“ Renata guodėsi, kad trūkstant darbo rankų nesuspėja visko padaryti.

Deja, artimo „Iki“ vadovybei šaltinio teigimu, buvo skatinama, kad parduotuvėje tvarkytųsi kuo mažiau darbo rankų.

Paradoksalu, bet tą pačią dieną, kai „Iki“ buvo įkurta profesinė sąjunga, o jos atstovai viešai pareiškė daugiau nebesitaikstysią su išnaudojimu, „Iki“ vadovybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame renginyje tikėjosi gauti socialiai atsakingiausios įmonės titulą. Suprask, verslininkų atsakomybė tokia beribė, kad visą savo verslo riziką jie su malonumu perkelia ant savo varganai uždirbančių darbuotojų pečių. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys iki šiol jų neturėjusiai „Iki“ tapo genialia išeitimi: daugiau jokių nuostolių dėl pasibaigusio galiojimo prekių, per neatsargumą sudaužytų butelių ar stiklainių, pavogtų daiktų – už visa tai sumokės darbuotojas.

Gal tai visuotinai priimta nauja „Iki“ iš ką tik nusipirkusios prekybos tinklus Vakarų Europos valstybėse valdančios „Coopernic“ politika, o gal tiesiog viena tinklo pardavimo įmonei „Coopernic“ sąlygų? T.Vaišvila sako vidinių įmonės dalykų nekomentuosiąs ir apie visiškos materialinės atsakomybės sutartis nekalbėsiąs. Iš profesinės sąjungos jis tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo. Tačiau pridūrė, kad turi nuogąstavimų: „Esama pavyzdžių, kai profesinės sąjungos sužlugdė įmonę. O mes juk esame pelno siekianti organizacija.“ Paklaustas, kurias įmones Lietuvoje sužlugdė profesinės sąjungos, T.Vaišvila konkrečius pavadinimus įvardyti atsisakė. „Nenoriu komentuoti kitų įmonių. Pasidomėkite, visai neseniai „delfi.lt“ rašė“, – „Atgimimui“ nurodė T.Vaišvila. Jis sako, kad pati profesinė sąjunga kol kas oficialiai vadovams neprisistatė. Renata, paklausta, ar kas nors pasikeitė po profesinės sąjungos įsteigimo, džiaugėsi: viršininkai pradėjo bendrauti pagarbiau, pasiūlyti didesni avansai. Tačiau ji baiminasi, kad ateityje nebūtų blogiau.

Velykų priedai buvo sumažini

Vasario pradžioje visiems „Ikiukų“ parduotuvių vadovams buvo išsiųstos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Pasirašyti jas reikalauta per keturias dienas. Į agitaciją važiavo net „Iki“ vadovybės atstovai. Jie parduotuvių darbuotojus tikino, kad ta sutartis – tai nieko ypatinga, niekas ją pasirašius nepasikeis. Tačiau čia pat pridurdavo, kad jei nepasirašysi – lėksi iš darbo. Pagal Darbo kodeksą toks grasinimas visiškai teisėtas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleidžiamas. „Pasirašiau. Net neskaičiau iki galo. Aš nenorėjau darbo prarasti“, – sakė Renata.

Tačiau „Iki“ vadovybės pažadas, kad pasirašius visiškos materialinės atsakomybės sutartį niekas iš esmės nepasikeis, buvo tuščias. Kovą, kai infliacija Lietuvoje pasiekė dar vieną dviženklį rekordą, visiems parduotuvių darbuotojams dalis priedų prie atlyginimų buvo sumažinti.

Iš Vilniaus „Ikiuko“ parduotuvių sutarties nepasirašė Pašilaičiuose esantis „Ikiukas“, kurioje apsaugininku dirbantis Valdas Vidugiris tapo neseniai įkurtos profesinės sąjungos vadovu. Sutarties vasarį nepasirašė ir dar keliolika darbuotojų iš penkių į protestą susibūrusių „Ikiuko“ parduotuvių. T.Vaišvila, paklaustas, ką darys su tais žmonėmis, kurie nesutinka pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutarties, abejojo, ar kas nors juos atleis.

Geriausiai dirbančiai parduotuvei vadovavo blogiausia vadovė

Už savo darbuotojus mūru stojo penki mažų parduotuvėlių sostinėje direktoriai. Jie pagalbos ieškojo tarp „Judėjimas prieš prakaito krautuves“ ir „Naujoji Kairė’95" atstovų. Šių atsakymas buvo vienareikšmis – savo interesams ginti turite įkurti profesinę sąjungą.

Kol „Ikiukų“ vadovai slapta tarėsi su Lietuvos darbo federacija ir kitais pagalbininkais, „Iki“ vadovybė suskubo šienauti vadovus, ginančius savo darbuotojus. Du iš penkių, neatlaikę spaudimo ir priekaištų, kad neva blogai dirba, iš darbo išėjo patys. O Kalvarijose esančio „Ikiuko“ vadovė Galina Proskurina vos per mėnesį gavo dvi drausmines nuobaudas. Jai priekaištauta už itin prastą darbo organizavimą, nors visiems buvo puikiai žinoma, kad Kalvarijų „Ikiukas“ įmonei UAB „Palink“ duoda daugiausiai pelno. „Iki“ vidaus laikraštukas apie tai buvo rašęs ne kartą.

Normalia praktika „Iki“ turbūt laiko ir tai, kad kitą dieną po profesinės sąjungos įkūrimo „Ikiuko“ Kalvarijose direktorė ne tik buvo atleista, bet ir išvaryta iš parduotuvės kaip itin pavojingas asmuo – lydima kelių apsauginių. Paskui vadovę iš parduotuvės savo noru pasitraukė dar penki darbuotojai. „Iki“ atstovai iki šiol tikina, kad G.Proskurinos atleidimas visiškai nesusijęs su profesinės sąjungos jų parduotuvėje atsiradimu. Esą buvusi „Ikiuko“ direktorė padarė tokių pažeidimų, kurių įmonė netoleruoja.

Vis dėlto „Iki“ vadovybė nesiryžo tų pažeidimų žalos įrodyti profesinei sąjungai, kurios valdybos narė ponia G.Proskurina buvo, ir atleisti darbuotoją gavus profesinės sąjungos palaiminimą. T.Vaišvila „Atgimimui“ sakė nemanąs, kad profesinė sąjunga galėtų įrodyti, kad G.Proskurina buvo atleista neteisėtai. „Tegu jie pirmiausia įsiregistruoja, o paskui jau kalbėsime“, – tai, kad įstatus patvirtinusi profsąjunga dar neatsidūrė juridinių asmenų registrų centre, pabrėžė T.Vaišvila.

Materialinės atsakomybės sutartys leidžia darbdaviams manipuliuoti

Lietuvos darbo federacijos teisininkė Erika Patupytė, padėjusi parašyti „Iki“ profesinės sąjungos įstatus ir surengti steigiamąjį susirinkimą, „Atgimimui“ sakė, kad, nors „Iki“ profesinė sąjunga atleidžiant vieną jos valdybos narių dar nebuvo įtraukta į juridinių asmenų registrą, tai nė bėda. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo jos įstatų steigiamajame susirinkime patvirtinimo. Teisininkė net neabejoja, kad bylinėtis dėl neteisėto atleidimo G.Proskurinai ir „Iki“ profesinei sąjungai būtų verta.

Komentuodama visiškos materialinės atsakomybės sutartis Lietuvos darbo federacijos teisininkė E.Patupytė teigė, kad tokias sutartis galima sudaryti tik su asmenimis, kurie eina tam tikras pareigas. Šių pareigų sąrašas turi būti numatytas kolektyvinėje sutartyje, kurios „Iki“ kol kas nėra. Bet, jeigu įmonėje nėra nei kolektyvinės sutarties, nei darbo tarybų, nei profesinės sąjungos, visiškos materialinės atsakomybės sutartį sudaryti vis tiek yra įmanoma. Tai galima padaryti individualiai su darbuotoju aptarus visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo sąlygas. Tačiau tokio asmens pareigos turi būti tiesiogiai susijusios su materialinių vertybių saugojimu, gabenimu ar laikymu. Teismų praktika rodo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys laikomos teisėtomis net ir tada, kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties.

Kokią sutartį pasirašė „Iki“ darbuotojai?

„Atgimimui“ pavyko gauti „Iki“ darbuotojams siūlytą materialinės atsakomybės sutartį. Joje įrašyta, kad darbuotojų grupė privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl materialinių vertybių netekimo ir jų susidėvėjimo, medžiagų pereikvojimo, baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojų kaltės. Iš darbuotojų būtų nuskaitomos ir išlaidos, susidariusios dėl sugadintų materialinių vertybių, netinkamos jų apskaitos ar saugojimo ir to, kad nesiimta kelio blogai produkcijai išleisti.

Šios sutarties nuostatas žurnalistei komentavo Vilniaus universiteto Darbo teisės katedros docentė Daiva Petrylaitė. Pasak mokslininkės, ši sutartis yra gana griežta ir naudinga tik darbdaviui, todėl ji sveikina darbuotojus, nesutikusius šios sutarties pasirašyti. Atsakomybė šioje sutartyje numatyta darbuotojų grupei. Tačiau tokio apibrėžimo Darbo kodekse nėra. Be to, kolektyvinės sutartys dėl visiškos materialinės atsakomybės gali būti sudaromos tik tuo atveju, kai neįmanoma sudaryti individualios materialinės atsakomybės sutarties. Teisininkė pridūrė, kad kai kurios šios sutarties sąlygos – pavyzdžiui, žalos kompensavimo būdas, kai darbdavys turi teisę parinkti išskaitymo iš darbo užmokesčio dydį ir periodiškumą – yra prieštaraujančios privalomoms Darbo teisės normoms. Antai iš asmens išieškoma suma negali būti didesnė kaip vienas vidutinis darbo užmokestis. Ji mano, kad tokią sutartį profesinė sąjunga gali drąsiai skųsti teismui.

Kaip nustatoma materialinė atsakomybė, Darbo inspekcijai nerūpi

Lietuvos darbo federacijos atstovai teigė, kad jiems – ne naujiena, jog įmonėse paplitusios visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Esą jos sudarytos beveik visuose prekybos centruose ir dažniausiai yra nenaudingos darbuotojams. Tačiau iki šiol nė viena iš trijų Lietuvos didžiųjų profesinių sąjungų prekybos centrų darbuotojų bėdomis itin nesidomėjo. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vienijanti paslaugų sferos darbuotojų profesines sąjungas, naująją profesinę sąjungą „Rimi“ iškepė vos per porą dienų. Niekas nežino nė šios profesinės sąjungos pirmininko. Už juos kalba ponas Artūras Černiauskas.

Tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nesidomi, ar visiškos materialinės atsakomybės sutartys yra sudarytos laikantis įstatymų ir ar jos nepažeidžia darbuotojų teisių. VDI Teisės skyriaus vedėja Vanda Zabulionytė pareiškė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys įmonėse nėra toks opus klausimas, į kurį reikėtų kreipti pernelyg daug dėmesio. VDI, atlikdama planinius patikrinimus, niekada netikrina visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Pasak jos, teismų praktika tokia, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis galima sudaryti įmonėje nesant nei kolektyvinės sutarties, nei darbuotojų atstovo. Darbuotojas žino, ką pasirašo, todėl tikrinti dvišalių susitarimų nėra reikalo.

„Atgimime“ taip pat skaitykite:

Laura Gintalaitė: „Smagaus žaidimo cypsinčiais nuodais“. Vaikai auga žaisdami nuodingais žaislais. Prekyvietėse pardavinėjami nesaugūs žaislai, dar nesulaukę savo eilės, kol bus patikrinti. Inspektoriai visur nespėja, o importuotojai nuodingus kinų „linkėjimus“ veža į Lietuvą

Laisvės simbolio agonija. Ar naujasis Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursas ir Laisvės simbolio idėja atitinka visuomenės lūkesčius bei interesus?

Nusivylusieji britai palieka tėvynę. Didžiausios britų nelaimės kyla iš sunykusio tapatumo ir prarasto nacionalumo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SEB bankas uždaro vieną skyrių Gedimino prospekte Vilniuje (3)

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas uždaro vieną iš savo klientų aptarnavimo skyrių...

Lietuvos šeimų išlaidos vartojimo prekėms liepą mažėjo (7)

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, rodo...

Nuo turistų pavargę Barselonos gyventojai kyla į kovą (3)

Nesustojantis turistų srautas taip įpykdė Barselonos gyventojus, kad jie ėmė rengti protestus....

Vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst. (3)

Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų -...

„Orakulas“ prijungiamas prie „Olympic Casino Group Baltija" (3)

Didžiausio Baltijos šalyse azartinių lošimų organizatoriaus „Olympic Entertainment Group“...

Top naujienos

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (99)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (89)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (4)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Turkijoje turistus įbaugino siaučiantis virusas (11)

Viešumoje paniką sukėlė informacija apie Turkijoje siaučiantį Koksaki virusą ir jo sukeltos...

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (11)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko...

Atlikėja A. Vedrickaitė susilaukė pirmagimio ir jau išrinko vardą (2)

Žinoma atlikėja Augustė Vedrickaitė kartu su savo širdies draugu Marijumi Šeiboku susilaukė...

Pasižvalgė po azijietiško restorano užkulisius: retas europietis išdrįstų paragauti vietinių pasididžiavimu laikomų patiekalų (5)

Keliaudamas po Pietryčių Aziją sutikau tikrą azijietiškos virtuvės guru Josefą Sagemüllerį....

Šnekos apie emigraciją – tik žodžiai: likę Lietuvoje šie specialistai gauna ir 2 tūkst. eurų (86)

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis (4)

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (19)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...