Profesijos, kurių atstovai 2016 m. darbą ras lengviausiai ir uždirbs daugiausiai

 (201)
2016 metais Lietuvoje informacinių technologijų specialistai ir toliau užims stipriausias pozicijas darbo rinkoje. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad šiandien jie neretai užsiprašo tokių pat atlyginimų, kokius gautų Vakarų Europoje, o darbdaviai sutinka juos mokėti.
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Tačiau be darbo neliks ir kitų profesijų atstovai.

Specialistų paieškos portalo „CV Market“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė DELFI informavo, kad šiuo metu 2016 metams pas juos daugiausia darbo skelbimų yra pardavimų bei transporto vadybininkams ir statybos darbų bei projektų vadovams.

Taip pat aktyviai ieškoma darbuotojų „.NET developer“ pozicijoms, buhalterių, finansų kontrolierių, pardavėjų-konsultantų, programuotojų (angl. software architect) ir inžinierių.

„CV Market“ duomenimis, atmetus darbo pasiūlymus užsienyje, didžiausi atlyginimai (nuo 1 iki 3,5 tūkst. eurų „ant popieriaus“) siūlomi informacinių technologijų (IT) specialistams (angl. .NET developer, Front End developer, Java engineer, PHP developer ir t.t.).

Antroje vietoje – įvairūs, pavyzdžiui, departamento ar įmonės, direktoriai, kuriems siūloma nuo 1 iki 2,5 tūkst. eurų.

Po jų seka pardavimų bei skyrių vadovai – jiems siūloma nuo 1,2 iki 2 tūkst. eurų. 2 tūkst. eurų „ant popieriaus“ taip pat gali tikėtis tolimųjų reisų vairuotojai.

Statybos darbų ar projektų, gamybos ar administracijos vadovams siūloma nuo 1,2 iki 1,8 tūkst. eurų. Nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų darbdaviai siūlo vyriausiems buhalteriams, ekspedicijos ir logistikos vadovams.

Didžiausių atlyginimų dešimtuką užbaigia pirkimų ar pardavimų vadybininkai, inžinieriai, elektromechanikai ir apskaitininkai, buhalteriai, kuriems siūloma nuo 800 iki 1,2 tūkst. eurų.

Darbo biržoje - panašu

Nagrinėjant Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės pateiktus duomenis, matyti, kad ir joje vyrauja panašios tendencijos.

2015 metų gruodį daugiausia laisvų darbo vietų specialistams užregistruota: pardavimų vadybininkams, administratoriams, sandėlininkams, verslo paslaugų vadybininkams, buhalteriams, logistikos bei rinkodaros specialistams, apskaitininkams, socialinio darbuotojo padėjėjams ir bendrosios praktikos slaugytojams.

Tarp kvalifikuotų darbininkų profesijų paklausiausios buvo šios: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, pardavėjas, siuvėjas, virėjas, apsaugos darbuotojas, vairuotojas ekspeditorius, apdailininkas, suvirintojas, elektrikas, padavėjas.

Darbo biržoje didžiausi vidutiniai atlyginimai „ant popieriaus“ buvo siūlomi šių profesijų atstovams: laivų įrenginių montuotojas (3,333 tūkst. eurų), parketo klojėjas (2,9 tūkst. eurų), pirkimo agentas (2,5 tūkst. eurų), bendrųjų statybos darbų vadovas (2,169 tūkst. eurų), transporto specialistas (2,130 tūkst. eurų), prekybos padalinio vadovas (1,742 tūkst. eurų), kineziterapeutas (1,666 tūkst. eurų), gydytojo odontologo padėjėjas (1,650 tūkst. eurų), vilkiko vairuotojas (1,506 tūkst. eurų), IT sistemų administratorius (1,4 tūkst. eurų).

M. Jankauskaitė pažymėjo, kad vidutinis atlyginimas paskaičiuotas tik toms profesijoms, kurioms paskelbta ne mažiau nei 5 darbo vietos.

„Noriu pabrėžti, kad registruojant laisvas darbo vietas darbdaviams neprivaloma nurodyti mėnesinį atlyginimą. Lietuvos darbo biržos laisvų darbo vietų registre du trečdaliai įmonių skelbia, kiek ketinama mokėti būsimam darbuotojui“, – DELFI sakė ji.

2007-ieji negrįžta

N. Mačiulis apibendrino, kad 2016 metais tiek daugiausiai darbo pasiūlymų, tiek didžiausius atlyginimus uždirbs tų pačių profesijų atstovai kaip ir 2015 metais.

„Panašu, kad darbo rinkoje nėra kokio nors esminio lūžio, populiariausios profesijos nesikeičia, kaip ir siūlomas darbo užmokestis“, – DELFI sakė jis.

Ekonomistas pridūrė, kad Lietuvoje tendencijos aiškios – geriausiai apmokamais išlieka informacinių technologijų specialistai.

N. Mačiulis priminė, kad šalyje toliau mažėjant nedarbo lygiui, vis daugiau įtakos derybos dėl darbo sąlygų pereina į darbuotojų rankas.

„Tačiau tai labai priklauso nuo specialybės ir sektoriaus. Sudėtinga kalbėti apie svertus, kuriuos turi nekvalifikuoti darbuotojai, pavyzdžiui, dirbantys mažmeninės prekybos ar transporto sektoriuose. Tuo metu visai kitus svertus turi koks nors programuotojas“, – sakė jis.

Pašnekovas paaiškino, kad nekvalifikuoti darbuotojai Lietuvoje vis dar išlieka nesunkiai pakeičiami: „T.y. mes dar negrįžtame į 2007 metus, kada patirties ir išsilavinimo praktiškai neturintis jaunuolis galėjo eiti į statybų sektorių ir atlikti nesudėtingas funkcijas bei tikėtis uždirbti 5 tūkst. litų per mėnesį“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

D. Trumpo patarėjas: JAV „laimėtų prekybos karą“ (1)

Vienas artimiausių išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjų BBC tarnybai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos laimėtų prekybos karą su Kinija, informuoja BBC.

Kinijos prezidentas Davose: prekybos kare nugalėtojų nebus (31)

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Davoso forume susirinkusiems svečiams pareiškė: „Prekybos kare nugalėtojų nebus“, skelbia BBC.

Davė dvi savaites „šešėlio“ medžioklės planui parengti (24)

Su šešėline ekonomika kovojančios institucijos per dvi savaites įpareigotos parengti planus, kaip kovos su nelegalia rinka, bei kokių rezultatų šioje srityje ketinama pasiekti.

S. Skvernelis: Ž. Mauricas negali tapti konsultantu dėl „Nordea“ taisyklių (10)

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu, nes „Nordea“ vidaus taisyklės neleidžia įteisinti tokių santykių. Anot ministro pirmininko, su Ž. Mauricu bus konsultuojamasi, formaliai neįteisinus šio statuso.

Pataria, ką gyventojai turėtų žinoti apie pasikeitusius mokesčius bankuose (29)

Jau po poros savaičių, nuo vasario 1 d., bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę vartotojams būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ribotą kainą. Lietuvos bankas pataria, ką gyventojams svarbu žinoti apie šį būtiniausių paslaugų krepšelį.