Šiuo metu Lietuvoje yra daug ir įvairių ledų rūšių, tačiau dažnai net „plombyrų“ skoniai skiriasi, nes vieni „plombyrai“ gaminami tik iš pieno, kiti - iš pieno miltelių, treti – dar kitų ingridientų. Viena to priežasčių - su rinkos pokyčiais nespėjantys 1999 m. patvirtinti Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai, kurie įpareigoja gamintojus atsižvelgti į 1981 m. patvirtintą ir Europos Sąjungoje nebegaliojantį standartą.
© Shutterstock nuotr.

“Mes pasiūlėme Žemės ūkio ministerijai peržiūrėti Privalomuosius ledų kokybės reikalavimus, kadangi jie yra patvirtinti 1999 m. ir jau praėjo pakankamai nemažai laiko, o ledų gamintojų ir ledų rūšių atsiranda vis naujų ir vis kitokių“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas.

Pasak jo, pasiūlymas patobulinti reikalavimus ledams kilo po to, kai tarnyba patikrino ledų ženklinimą ir rado įvairiausių pažeidimų. Be to, yra susiklosčiusi ir kiek keistoka situacija, kai kokybės reikalavimuose nurodoma, jog gamintojai privalo vadovautis 1981 m. patvirtintu standartu, kuris jau nebegalioja.

„Taigi Europa šituo standartu nesivadovauja, o Lietuvoje jis yra įtrauktas į teisės aktų sąrašą ir mes jo privalome laikytis. Standartas numato, kas yra valgomieji ledai, iš kokių medžiagų jie gali būti pagaminti, kas yra ledų mišiniai ir kiti apibrėžimai, kurie reikalingi gamintojams: kas yra leidžiama, o kas – ne, t.y. kokios turėtų būti naudojamos pakavimo medžiagos, kaip turi atrodyti ženklinimas ir t.t.“, - dėsto D. Kliučinskas.

Kada riebalai iš pieno, kada iš augalų

Be to, naujaisiais kokybės reikalavimais tikimasi išaiškinti, kada ledai turi teisę vadintis grietininiais, nes šiuo metu į grietininius ledus pakanka įdėti riešutų, kad jie tokio vardo netektų.

„Vykdant kontrolę susidūrėme su tokiu atveju: iš grietinėlės pagaminti ledai yra grietininiai, o teisės akte parašyta, kad į grietininius ledus turi būti dedami tiek pieno riebalai ir baltymai, jokių kitokių riebalų negali būti. Bet kas atsitiko – į tokius ledus, ir jų yra labai daug, įvairiausių rūšių, gamintojai paskutiniame gamybos etape įdeda lazdyno arba žemės riešutų. Mums tiriant produkte esančius riebalus randame ir augalinių riebalų, nors žinome, kad jie „atėjo“ iš riešutų, tačiau tyrimo metodas negali nustatyti, ar tikrai jie „atėjo“ iš riešutų. Gamintojas deda į produktą riešutus, kad padarytų jį skanesnį, o mes už tai turime traktuoti, kad jis deda kažkokius augalinius riebalus, o ledai negali vadintis grietininiais arba pieniškais“, - dėl neatnaujintų kokybės reikalavimų kylančias problemas vardija D. Kliučinskas.

Anot ledų gamintojo „Pieno žvaigždžių“ filialo „Panevėžio pienas“ inžinierės technologės Vitalijos Masiulienės, papildoma informacija apie valgomųjų ledų sudėtį leistų vartotojui aiškiai suprasti, kokį produktą jis perka, neieškant jo sudėties.

„Ledus reikėtų grupuoti pagal minimalų pieno riebalų ir pieno kilmės baltymų kiekį ledų masėje, įvertinant minimalų sausų medžiagų kiekį ir lyginamąjį svorį. Tai leistų vartotojui lengviau pasirinkti, kokių ledų jis nori – liesesnių ar riebesnių ledų, - sako V. Masiulienė. - Galbūt vartotojas, pavyzdžiui, pieninius ledus nesąmoningai pirks kaip liesesnius už grietininius ledus, nors pagal sudėtį jie nebūtinai tokie ir bus. Todėl būtų prasminga apibrėžti pieninių ir grietininių ledų sudėtį pagal jų riebumą.“

Neaišku, kas yra „plombyras“

Kita problema - kol kas nėra apibrėžta, kas yra „plombyras“, tad gamintojai šį žodį interpretuoja, kaip jiems atrodo teisingiau.

„Žmonės prisimena „plombyro“ skonį ir klausia, ar yra „plombyro“ privalomieji kokybės reikalavimai, tačiau jie nėra apibrėžti ir viena įmonė gamina „plombyrą“ iš pieno, kita vandenį šaldo su pieno milteliais, dar vieni į „plombyrą“ deda augalinius riebalus, ketvirti – ką nors kitą ir visi produktą vadina „plombyru“. O žmonės yra nepatenkinti, nes produkto skonis ne visada toks, kokį prisimena, kai jis buvo gaminamas tik iš pieno. Vykdydami kontrolę mes pamatėme, kad tokie dalykai turėtų būti aprašyti ir visiems būtų aišku“, - teigia D. Kliučinskas.

Ledai
© Shutterstock nuotr.

„Ledai „plombyras“ tradiciškai suprantami kaip riebūs valgomieji ledai, pagaminti iš tikros, riebios grietinėlės. Tačiau dažnai „plombyras“ neatitinka tradicinės sudėties, nes nėra aiškiai apibrėžtų jo gamybos reikalavimų. Kai kurie gamintojai, siekdami produktą padaryti pigesnį, pieno riebalus vis dažniau pakeičia augaliniais aliejais ir riebalų mišiniais, - pasakoja V. Masiulienė. - O terminas „plombyras“ yra populiarus ir iki šiol plačiai naudojamas, tačiau šį terminą reikėtų konkrečiau apibrėžti. Manau, „plombyru“ turėtų būti vadinami ledai, kurių riebumas siekia ne mažiau 12 proc. Šiuo metu, nesant jokio apibrėžimo, klaidinamas vartotojas ir yra nelygios konkurencinės sąlygos prekyboje. Be to, jei dalis pieno riebalų ar baltymų yra keičiama augaliniais, tai turėtų aiškiai atsispindėti ledų pakuotės ženklinime. Ši informacija turėtų būti rašoma ant ledų pakuotės prie pagrindinio pavadinimo.“

Pasak jos, naudojamų augalinių riebalų ar baltymų aiškus nurodymas ant pakuotės būtų naudingas ir vartotojams, ir gamintojams: vartotojams būtų aiški gaminio sudėtis ir lengviau būtų ledus išsirinkti, o gamintojams būtų aiškiai apibrėžtos, vienodesnės konkurencinės sąlygos.

Siūlo pranešti ir apie alkoholį

Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebėjo, jog ne visuomet, kai į ledus dėl skonio dedama alkoholio, tai aiškiai atspindima ant pakuotės.

„Yra įvairiausių ledų su alkoholiu, pavyzdžiui, likeriu ar amaretu. Alkoholio kiekis yra labai mažas, apie 0,4 proc., bet, jei perkama vaikams, ženklinime nėra išskirta, kad ledai yra su alkoholiu. Mums reikėtų pasirengti tvarką, kaip tokie ledai turėtų būti ženklinami, gal tėvai ar vaikai visai nenori to alkoholio, nors jo ir mažas kiekis, nes pėdsakų vis tiek yra. Yra nustatyta, kad gėrimus privaloma ženklinti, kai juose yra daugiau nei 1,2 proc. alkoholio, bet taip turi būti ženklinami gėrimai, o ledai nėra gėrimas, - pasakoja D. Kliučinskas. - Taigi, ne viskas yra sudėta į tuos teisės aktus, jie yra 1999 metų ir mes pasiūlėme, kad juos reikėtų peržiūrėti kartu su gamintojais ir įvežėjais, įvardinti nereglamentuotas problemas ir sutvarkyti šį sektorių.“

Pasak jo, kai gamintojai ir kontroliuojančios institucijos susitars dėl naujų reikalavimų ledams, apie juos turės būti informuota Europos Komisija ir bus laukiama, kol ji atnaujintus teisės aktus notifikuos.

„Tuomet visos šalys žinotų, kad pas mus yra papildomų reikalavimų ledams ir tada mes galėtume naudotis papildomais teisės aktais, o įvežantys ledus turėtų laikytis šių reikalavimų“, - sako D. Kliučinskas.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija dar laukia atsiliepimų iš gamintojų, kaip patobulinti kokybės reikalavimus, tad tikėtina, kad reikalavimų ledams atnaujinimas, įskaitant ir apie pusmetį trunkantį notifikavimo procesą Europos Komisijoje, gali tęstis ir ateinančius metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (1)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (3)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (21)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (12)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

„Lemon Gym“ žengia į Kauną (9)

Sporto klubų tinklas „ Lemon Gym “ atvėrė duris Kaune, Šilainių mikrorajone. Čia kauniečių...

Top naujienos

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (35)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (43)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (147)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (46)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (242)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (206)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (17)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (4)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (110)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...