Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus, aukščiausio bei vidutinio lygio vadovus, specialistus ir tarnautojus. Tuo tarpu ūkininkai ir smulkieji verslininkai prie krizės sąlygų prisitaiko lengviau nei kiti, rodo „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atlikta bendrovės „Spinter“ apklausa.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

38,7 proc. Lietuvos gyventojų gegužę sakė, kad jų pajamos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo. Palyginus su analogiška apklausa, atlikta 2008 m. lapkritį, šis skaičius daugiau nei padvigubėjo – 2008 m. pabaigoje pajamų mažėjimą juto 16,2 proc. šalies gyventojų.

Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus. 41,6 proc. Lietuvos didmiesčių ir 41 proc. rajonų centrų gyventojų sakė, kad jų pajamos per metus sumažėjo. Rajonų centruose pajamų kritimas žymiausias – daugiau nei penktadaliu jos sumažėjo 22,7 proc. šių miestų gyventojų. Ketvirtadaliui didžiųjų miestų gyventojų atlyginimai sumažėjo iki 20 proc.

Tuo tarpu kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės ekonomikos sunkmetį pajuto kiek mažiau – kad pajamos per metus sumažėjo teigė trečdalis (32,5 proc.) jų, praneša „Swedbank“.

Labiausiai pajamų mažėjimą pajuto specialistai ir tarnautojai (47,6 proc. jų sakė, kad pajamos per metus sumažėjo) bei aukščiausio arba vidutinio lygio vadovai (46,4 proc.). Pastariesiems krizė kirto skaudžiausiai – 29,3 proc. jų teigė, kad pajamos per metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

„Tai, kad pajamos labiausiai sumažėjo miestuose, o skaudžiausiai kol kas nukentėjo vadovai bei specialistai – natūralu. Kaimo vietovėse žmonių finansinės pajamos visada buvo mažesnės, dažnai susijusios su valstybės išmokomis, kurios iki šiol nemažėjo. Tačiau galima prognozuoti, kad Vyriausybei pradėjus mažinti socialines išmokas, sunkmetį dar stipriau pajus ir dauguma miesteliuose ar kaimuose gyvenančių žmonių“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

Pasak jos, pastebima kiek netikėta tendencija, kad sunkmetis mažiau nei kitus paveikė smulkiuosius verslininkus.

„Jei tai, kad 54,8 proc. ūkininkų tyrimo metu sakė, kad jų pajamos per metus nepasikeitė, 12,9 proc. jos išaugo, yra suprantama – kaimo žmonės mažiau jautrūs finansiniams valstybės ar verslo sunkumams, kurie nedaro tiesioginės įtakos jų gaunamoms išmokoms, todėl apie smulkiuosius verslininkus galime kalbėti kaip apie savotišką fenomeną“, – pastebi O. Čičkauskaitė.

Anot jos, ūkininkus palaiko ir ES paramos pinigai, ir nacionalinės paramos priemonės, o smulkieji verslininkai dėl savo dydžio yra gerokai lankstesni, greičiau priima sprendimus ir dėl to šiuo metu pasiima dalį stambiųjų verslų rinkos klientų.

Smulkieji verslininkai mažiau ir taupo

55,3 proc. smulkiųjų verslininkų apklausos metu sakė, kad jų pajamos per pastaruosius metus nepakito, 13,1 proc. – kad išaugo. Mažiau nei kitų grupių atstovai smulkieji verslininkai ir taupo. 34 proc. jų sako, kad vartojimas pastaruoju metu nesumažėjo, dar tiek pat – kad sumažėjo nežymiai.

Tik trečdalis smulkiųjų verslininkų teigia, kad jiems nelieka „laisvų“ pinigų po kasdienių išlaidų. Kitose grupėse šis skaičius svyruoja nuo 40 iki 60 proc., o šalies vidurkis siekia 47,2 proc.

„Tai, manau, galima paaiškinti dviem aplinkybėmis – iš vienos pusės smulkus verslas yra lankstesnis ir lengviau prisitaiko prie esamų sąlygų, iš kitos, galima spėti, jog dalis jo, pasikeitus mokesčių sistemai, po truputį traukiasi į šešėlinę ekonomiką – žmonių pajamos dėl to išlieka panašios, kokios buvo, bet štai valstybė, tokiu atveju, negauna mokesčių“, – sako O. Čičkauskaitė.

Mažėjant pajamoms Lietuvos gyventojai šiemet staigiai paspaudė vartojimo stabdžius. 2009 metų gegužę, lyginant su 2008 m. lapkričiu, dvigubai išaugo žmonių, sakančių, kad jų vartojimas žymiai sumažėjo, skaičius (atitinkamai 29,4 ir 14,5 proc.). Gerokai sumažėjo ir tų, kurie gali pataupyti – jei 2008 lapkritį laisvų pinigų po būtiniausių išlaidų nelikdavo 36,3 proc. žmonių, tai gegužę tokių jau buvo 47,2 proc.

„Gerai šioje situacijoje yra tai, kad susidūrę su sunkmečiu žmonės pradėjo labai atsargiai žvelgti į ateitį ir ruoštis dar didesniems iššūkiams. Pavyzdžiui, atliekančius pinigus pirkiniams dabar išleidžia tik 15,4 proc. žmonių, o lapkritį taip elgėsi ketvirtadalis apklaustųjų“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (9)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (7)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (47)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (18)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (454)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (2)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

Patarimai, kaip išmesti kuo mažiau maisto (1)

Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių planetoje...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (113)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (3)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Kirpėja 13 valandų tvarkė paauglės plaukus ir padarė stebuklą

Viena kirpėja Jungtinėse Valstijose atsisakė nuskusti itin susivėlusius depresijos kamuojamos...

Skaniau ir greičiau nebūna: 5 vaisinių kremų tortams receptai

Vasarą dažniausiai norisi lengvesnio maisto iš šviežių ingredientų, todėl desertų mėgėjus...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (49)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (5)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....