Nors šiandien dažnas pirkėjas atidžiai žiūri, kiek kainuoja į pirkinių krepšelį dedamos prekės, o gavęs čekį pasitikrina, ar kasininkas „neįmušė“ neįsigytų prekių, ar pritaikė nuolaidas ir teisingai atidavė grąžą, tačiau, pasirodo, tokio pastabumo nepakanka.
Pirkėjams praverstų ir atminties lavinimo pamokėlės. Ir ne tik todėl, kad geriau įsimintų, kiek kainuoja viena ir kita prekė, bet ir tam, kad mintinai žinotų, kokias pinigų kupiūras turi savo piniginėje.
Duodi 50 litų, o grąža – iš 20 litų
Kai viename iš didžiųjų prekybos centrų į pirkinių krepšelį dėjau pieną, duoną, kelis indelius jogurto ir pakelį varškės, mintinai suskaičiavau, kad man tai kainuos apie 13 litų. Tačiau panorus susimokėti už prekes, prie kasos manęs laukė nemaloni staigmena: kasininkei padaviau 50 litų, tačiau užuot gavusi grąžos 37 litus, gavau tik 7 litus.
Kasininkė nė nemirktelėjusi išrėžė, kad daviau 20 litų ir ji grąžą atidavė teisingai. Pirkimo kvite taip pat nurodyta, jog daviau 20 litų.
Tačiau gerai žinojau, kad piniginėje buvo vienintelis 50 litų banknotas, tad 20 litų paprasčiausiai negalėjau duoti. Tik po ilgų įtikinėjimų kasininkė uždarė kasą ir pakvietė vyr. kasininkę, kad perskaičiuotų kasą. Laukiau beveik pusvalandį, kol buvo perskaičiuota kasa ir, radus pinigų perteklių, man buvo grąžinta 30 litų.
Nesiskundžia vartotojų teisių gynėjams
Tokių situacijų didžiuosiuose prekybos centruose pasitaiko kasdien. Ir turbūt ne po vieną ar du kartus. Apie tai galima perskaityti ir internetiniuose skundų puslapiuose. Pavyzdžiui, kai kurie pirkėjai skundžiasi, kad kasininkė atidavė 20 litų mažesnę grąžą nei priklauso, o kai kurių nuostoliai siekia ir 100 litų. Internetinių svetainių komentatoriai piktinasi, kad kartais perskaičiuojant kasą pirkėjui neleidžiama dalyvauti, o kartais kažkodėl nerandamas pinigų perteklius ir pirkėjas lieka nieko nepešęs.
Tiesa, jeigu vieni pirkėjai atkakliai įrodinėja teisybę ir atsiima priklausančią grąžą, kiti nuleidžia rankas.
Tai patvirtina ir faktas, kad dėl neteisingai atiduotos grąžos pirkėjai nelinkę skųstis vartotojų teisių gynėjams. Kaip DELFI sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas, nei šįmet, nei pernai, nei užpernai jie nėra gavę vartotojų skundų dėl neteisingai atiduotos grąžos. Tačiau jis patarė grąžą visuomet tikrinti neatsitraukus nuo kasos, nes vėliau tai būtų sudėtinga įrodyti.
Nors vartotojai nelinkę skųstis dėl neteisingai atiduotos grąžos, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jie patenkinti gaunama grąža. 2009 metų vasario mėnesį paskelbti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienas iš labiausiai vartotojus piktinančių dalykų – neteisinga grąža. Tuo skundėsi beveik penktadalis apklausoje dalyvavusių respondentų, o 2006 metais tuo besiskundžiančiųjų buvo net trečdalis.
Pirkėjai apsiskaičiuoja?
„Kasos perskaičiavimą atlieka vyriausiasis parduotuvės kasininkas, administratorius arba parduotuvės vadovas. Jei perskaičiuojant kasoje esančius pinigus randamas neatitikimas ir kasoje pinigų per daug, pirkėjui grąžinama neišmokėtų pinigų dalis“, – tvirtino bendrovės „Palink“, valdančios prekybos tinklą „Iki", Marketingo ir komunikacijos departamento vadovas Arvydas Rimas.
Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, kartais pirkėjas atsisako laukti, kol bus perskaičiuota kasa, tuomet jo paprašoma palikti savo duomenis ir problema gali būti išspręsta ir be jo: perskaičiuojant kasą dalyvauja apsauga ir vyr. kasininkas, reikalui esant, peržiūrima filmuota medžiaga. Viską išsiaiškinus, prekybos centro atstovai patys susisiekia su pirkėju.
Tuo tarpu „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė patikino, kad neteisinga grąža – ne tik kasininkų kaltė.
„Vienos didelės parduotuvės praktika rodo, kad maždaug 50 procentų atvejų, kai perskaičiuojama kasa, paaiškėja, kad suklydo ne kasininkas, o pirkėjas, kuris neretai tik vėliau kitame piniginės skyrelyje ar švarko kišenėje randa atiduotą tiksliai apskaičiuotą grąžą arba prisimena, kad trūkstamą pinigų sumą jau išleido anksčiau“, – tvirtino ji.
Gali tikėtis atsiprašymo
Dažnai pasitaiko, kad tik grįžę namo pirkėjai pastebi, kad gavo per mažai grąžos. Pasak prekybos tinklų atstovų, tokiu atveju kuo greičiau pirkėjas kreipsis į tą parduotuvę, kurioje apsipirkinėjo, tuo daugiau galimybių atgauti pinigus.
Pasak „Rimi Lietuva" atstovės, dabar dauguma – maždaug 90 proc. pirkėjų, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais, skaičiuoja grąžą. Kai kurie prie kasos, kai kurie paėję į šalį, kad netrukdytų kitiems pirkėjams.
„Jei pirkėjas, jau išėjęs iš parduotuvės, įtaria, kad jam neteisingai paskaičiavo grąžą, gali kreiptis kasos čekyje nurodytu nemokamu telefonu. Tada vėl ta pati eiga: bus patikrinti kasos duomenys ir, pasitvirtinus neatitikimams, pirkėjui bus grąžintas skirtumas“, – kalbėjo ji.
„Maxima LT“ atstovė O. Malaškevičienė teigė, kad jie visada ieško sprendimo būdų, pavyzdžiui, ar yra atsiskaitymo vaizdo įrašas, ar jame aiškiai matosi paduota kupiūra, atiduota grąža ir t. t. pan. Ji pabrėžė, kad kuo trumpesnis laiko tarpas praėjo nuo atsiskaitymo, tuo daugiau galimybių išsiaiškinti situaciją.
Pasak UAB „Palink“ Marketingo ir komunikacijos departamento vadovo A. Rimo, kasdien kasoje esantys pinigai yra perskaičiuojami, visi neatitikimai fiksuojami, todėl apie klaidą pirkėjas gali pranešti ir vėliau grįžęs į parduotuvę.
Prekybos tinklai visuomet stengiasi taikiai spręsti nesusipratimus su pirkėjais. Jeigu nustatoma, kad dėl kasininko kaltės žmogus gavo neteisingą grąžą, paprastai pirkėjui grąžinami pinigai ir jo atsiprašoma, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo situacijos, pirkėjui gali būti papildomai kompensuojama už patirtus nepatogumus.
Permoką grąžina retai
„Pasitaikė keli atvejai, kai pirkėjai, gavę daugiau grąžos, nei jiems priklauso, grįžo į prekybos centrą ir grąžino skirtumą. Tačiau tie atvejai tokie reti, kad mes juos prisimename. Pavyzdžiui, vienas vyriškis, namie išstudijavęs pirkimo čekį, pamatė, kad jame neįskaičiuotas degtinės butelis. Kitą dieną jis sugrįžo į prekybos centrą ir primygtinai reikalavo už tą degtinę susimokėti...“, – pasakojo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė R. Stanaitytė-Česnulienė.
Tokius atvejus, kai pirkėjai patys atneša pinigus, kuriuos „papildomai“ gavo prie grąžos, ant rankų pirštų skaičiuoja ir „Maxima“ prekybos tinklas.
„Vienos sostinės parduotuvės direktorė prisimena, kad per pastarąjį pusmetį tokiu būdų vieną kartą pirkėjas į informacijos skyrių atnešė 100 litų, o kitą kartą, kai apsiskaičiavusiai kasininkei kitą dieną pirkėjas grąžino „papildomai“ gautus 50 litų“, – kalbėjo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene O. Malaškevičienė.
Gal reikėtų pasimokyti iš olandų?
Pirkėjų ir prekybininkų tarpusavio konfliktų kyla ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių. Tačiau, pavyzdžiui, olandai kur mažiau turi problemų dėl to, kiek pinigų padavė pirkėjas ir kokią grąžą turi atiduoti kasininkas.
Kaip DELFI pasakojo šioje šalyje penkerius metus gyvenusi lietuvė, Nyderlanduose galioja praktika, kad kasininkas iš pirkėjo pinigus paima kaire ranka ir juos prispaudžia prie prekystalio, kad banknotas būtų visiems matomas. Tuomet dešine ranka atidaro kasą ir skaičiuoja grąžą. Kai pastarąją atiduoda pirkėjui, tik tuomet pakelia kairę ranką ir banknotą įdeda į kasą.
Imti pinigus dešine ranka, o grąžą atiduoti kaire ranka kasininkas gali nebent tuomet, jeigu jis yra kairiarankis.
„Tokia praktika tikrai labai pasiteisina, nes visi pirkėjai mato, kiek pinigų žmogus duoda ir kiek grąžos jis gauna. Tuomet niekam nekyla klausimų ir yra kur kas mažiau galimybių, kad gausi neteisingą grąžą. Bent jau man neteko matyti atvejų, kad įdėjus pinigus į kasą pirkėjas imtų tvirtinti, kad davė kitokį banknotą ar prašytų perskaičiuoti kasą“, – olandų įpročiais dalijosi lietuvė.
