Prestižinį darbą Vokietijoje išmainė į karjerą Lietuvoje

Tarp 31-erių projektuotojo Tomo Strazdausko darbų – konstrukcijų projektavimas naujajai Vilniaus Universiteto bibliotekai, planuotajam antrajam Vilniaus „Akropoliui“, Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugykloms, aukščiausiam Palangos pastatui „Pajūrio rezidencija“, dangoraižiams Sankt Peterburge, sporto kompleksams ir stadionams Švedijoje ir daugybei kitų pastatų.

Talentingas lietuvis po beveik keturių metų Vokietijos kompanijoje „SOFiSTiK“ renkasi karjerą Lietuvoje – Vilniuje esančioje Šveicarijos kapitalo kompanijoje „CSD Inžinieriai“, rašoma "Investuok Lietuvoje" pranešime spaudai.

Tarptautinei karjerai pasirinko Lietuvą

T. Strazdauskas prisipažįsta, kad artimiausiuose jo planuose karjeros Lietuvoje nebuvo: „Paskutinė mano darbovietė – Vokietijos „SOFiSTiK AG“ kuria Europoje vieną pirmaujančių programinę įrangą baigtinių elementų analizei, konstrukcijų projektavimui, brėžinių rengimui, bei statinio informacinio modelio (BIM) kūrimui. Jos pagalba modeliuojamos bei analizuojamos pagrindinės konstrukcijos pastatams, tiltams ir kito tipo konstrukcijoms. Koordinavau programinės įrangos tobulinimą, kokybės kontrolę, teko nemažai atlikti konsultuojančio darbo tiek programos naudojimo, tiek ir tiesiogiai su projektu susijusiais klausimais. Rengiau keliasdešimt seminarų, mokymų, susipažinau su daugybe inžinierių visame pasaulyje. Tai – įdomus ir perspektyvus darbas, todėl tenka pripažinti, kad galvojau apie tarptautinę karjerą, o ne apie galimybę artimiausiu metu grįžti į Lietuvą, - šypteli T. Strazdauskas.

Tačiau jis teigia įsitikinęs, kad tarptautinė karjera įmanoma ir dirbant Lietuvoje: „Anksčiau Lietuvoje esančios projektavimo kompanijos dirbdavo su Lietuvoje įgyvendinamais projektais, kartais atlikdavo epizodinius užsakymus užsienyje. Trūko tiek patirties, tiek žinių, kaip dirbti su itin stambiais projektais, todėl daug ambicingų inžinierių, projektuotojų, architektų mieliau rinkdavosi darbą užsienyje - Šveicarijoje, Vokietijoje ar kitur. Tačiau matau kad situacija keičiasi, pavyzdžiui, Vilniuje esantis Šveicarijos CSD Inžinieriai, UAB, šiuo metu iš grupės užsakymų vykdytojų nuosekliai virsta integruotu projektavimo paslaugų centru. Tokia įmonė neabejotinai turi milžinišką potencialą ir tarptautinė karjera tampa visiškai realus dalykas, juk bus dirbama prie projektų Šveicarijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur visame pasaulyje. Projektai bus rengiami ne tik mums daugeliui jau įprasta anglų kalba, bet taip pat vokiečių, prancūzų, o juk kalbų mokėjimas atveria pasaulį.“

Nuo šio rudens T. Strazdauskas įmonėje „CSD Inžinieriai“ dirba konstrukcijų padalinio vadovu. Čia jis bus atsakingas už konstrukcijų padalinio plėtrą, konstrukcijų projektavimą, Šveicariškos kokybės užtikrinimą Lietuvoje ir BIM projekto vystymą.

Tuo jo planai nesibaigia: grįžęs į Lietuvą T. Strazdauskas pradėjo doktorantūros studijas VGTU, o ateityje tikisi ir pats prisidėti prie to, kad Lietuvoje būtų paruošiama daugiau aukščiausios kvalifikacijos specialistų.

T. Strazdausko nuomone, šiuo metu Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos projektuotojų, kurie gebėtų visiškai savarankiškai priimti sudėtingus sprendimus, nesikratydami atsakomybės.

„Lietuvoje pastebiu, kad atsakomybė yra mėtoma lyg „karšta bulvė“ vienas kitam ir dažnai tampa neaišku, kas už ką atsakingas. Tai galioja ne tik mūsų srityje, bet ir daugybėje kitų. Norėčiau bent dalimi prisidėti prie to, kad tai būtų griežtai ir aiškiai sureguliuota“, - pasakoja lietuvis.

Pasak jo, kita tema – projektavimo paslaugų eksportas: norint tapti konkurencinga projektavimo paslaugas eksportuojančia valstybe, savaime aišku trūksta vieno labai svarbaus dalyko – tai užsienio kalbų.

„Anglų kalba absoliučiai nieko ir niekur nenustebinsi – tai tarsi standartas. Mums, kaip mažai valstybei, būtina mokėti daugiau – tokios kalbos kaip vokiečių ar prancūzų inžinerijos srityje yra ne ką mažiau svarbios nei anglų. Esu dažnai girdėjęs iš Lietuvos projektavimo įmonių – „būtų puiku įeiti į Vokietijos rinką, bet kad jie nieko lengvai neįsileidžia“ – žinoma, kad neįsileidžia, Vokietija yra didžiulė šalis, turinti milžinišką įtaką daugeliui pramonės šakų, šalis kuri gali sau leisti įsileisti tik tuos, kurie ją iš tikrųjų gerbia, o vienas iš svarbiausių rodiklių yra kalba. Visiškai suprantama, kad vokietis mieliau bendraus su tuo kuris bendrauja vokiškai nei su tuo, kuris nesupranta nei vieno žodžio jo kalba. Tad matau aiškią kryptį, kur mums reikėtų stipriai pasitempti – mums būtina ugdyti ne tik gerus specialistus savo profesinėje srityje, bet specialistus gebančius bendrauti bent dvejomis pagrindinėmis užsienio kalbomis. Žinoma yra ir daugiau svarbių dalykų, bet be šių būtinųjų mes neturėsime jokių šansų tapti projektavimo paslaugų eksporto šalimi", - savo nuomone dalijosi pašnekovas.

Į gimtinę sugrįžęs vyras taip pat pastebi, kad Lietuvoje trūksta elementarios pagarbos vienas kitam.

„Tai ypač matosi pagyvenus Vokietijoje ar kitoje stipriai išsivysčiusioje šalyje. Žmogaus aukštesnis pareigybinis statusas nėra jokia viršenybė prieš žemiau pareigose esantį kolegą. Nėra nieko laikinesnio nei žmogaus pareigos – vieną dieną tu vadovas, kitą dieną bedarbis. Juk svarbiausia įmonės sėkmingo darbo sąlyga yra komanda. Visi darbuotojai įmonėje yra svarbiausi, nėra tokio kaip svarbesnis ar mažiau svarbus. Mano nuomone, tik tokios įmonės turi ateitį. Skirstymas į svarbius ir nesvarbius – tai sovietinis ir postsovietinis palikimas, kai įmonės vadovas ar kitoks vadovas būdavo tarsi „Dievas“, kuriam visi turi tarnauti. Vadovo pagrindinė pareiga - suvienyti visus darbuotojus bendram įmonės tikslo siekimui ir kartu siekti to tikslo“, - darbo kultūros principais Vakaruose dalijosi pašnekovas.

Tikisi pritraukti ir daugiau talentų

Bendrovės „CSD Inžinieriai“ vadovo Simono Barsteigos teigimu, prisivilioti talentus iš užsienio – nelengva užduotis: „Kelias kalbas mokantys talentingi projektuotojai labai pageidaujami Šveicarijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, todėl jie tikrai turi iš ko rinktis. Kaip kompanija paprasčiausiai turime pasiūlyti ne tik geras darbo sąlygas, bet ir Tomo minėtą lygybę. Mes džiaugiamės, kad mūsų įmonė išsiskiria paprastumu. Galima sakyti, kad pas mus tiesiog nėra vadovų, kiekvienas esame atsakingi už save ir už komandą.“

S. Barsteiga teigia tikintis, kad T. Strazdausko pavyzdys paskatins ir daugiau talentingų lietuvių projektuotojų pagalvoti apie karjeros galimybes Lietuvoje: „Lietuvoje CSD Ingenieure AG filialas “ veikia jau dešimtmetį, kur daugiausia dirbome Lietuvos rinkoje ir tik pastaruosius 3 metus pradėjome vykdyti užsakymus savo grupės įmonėms. Taip prisidėjome prie Alpėse esančio ilgiausio tunelio pasaulyje Gotthard Base, Šveicarijos ambasados Maskvoje ir kitų stambių projektų įgyvendinimo. Tačiau nuo šiol CSD Inžinieriai, UAB Lietuvoje taps integruotu projektavimo paslaugų centru, teikiančiu visas projektavimo paslaugas.”

Plėtrą Lietuvoje įgyvendinanti Šveicarijos kompanija Lietuvoje ieško ir daugiau darbuotojų.

S. Barsteigos teigimu, šiuo metu Vilniuje dirba septyniolikos žmonių komanda, tačiau per artimiausius penkerius metus ją planuojama dvigubinti.

„Sparčiausiai plėsis konstrukcinis padalinys, tačiau planuojame teikti visas projektavimo paslaugas, todėl ieškome įvairaus profilio darbuotojų, kurie be techninių žinių turi geras užsienio kalbų žinias, taip pat norime glaudžiau bendradarbiauti su universitetais, pirmiausia VGTU“, - pasakoja S. Barsteiga.

Nori sugrąžinti talentus

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas tikina, kad investuotojai vis aktyviau vilioja talentingus lietuvius grįžti.

„Susiduriame su daugybe pavyzdžių, kai į Lietuvą grįžti norintis lietuvis paskatina visą kompaniją įkurti šalyje padalinį, arba užsienio kompanija, svarstanti apie galimybes Lietuvoje, ieško tarptautinės patirties turinčių lietuvių ir skatina juos grįžti. Tai, kad aukščiausios kvalifikacijos profesionalai grįžta, rodo, kad Lietuva jau gali pasiūlyti ir tarptautinės karjeros galimybes, ir aukštą gyvenimo kokybę, ir darbo sąlygas, kurios geba konkuruoti su analogiškomis pozicijomis užsienyje. Kartu užsienio patirtį atsivežantys specialistai labai reikalingi vietinių darbuotojų tobulėjimui“, - teigia M. Katinas.

Jo teigimu – talentų pritraukimas ir užsienyje įgytos patirties pritaikymas Lietuvoje – vieni iš svarbiausių aspektų didinant šalies konkurencingumą: „Verslo aplinka atlieka labai svarbų vaidmenį, tačiau didžioji dalis investuotojų šiandien Lietuvą renkasi dėl talentingų darbuotojų. Todėl atsakymas, ką turime daryti norėdami pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų iš užsienio – akivaizdus.“