„Mes negalime taikstytis su tokia situacija, kada įmonė uždirba didžiulį pelną, o darbuotojams atlyginimus didina 1 arba 2 proc., o patys sau išsimoka dividendais milijonines sumas“, – pirmadienį tiesioginėje DELFI konferencijoje pareiškė A. Butkevičius.

Jis nurodė, kad tokia situacija verčia galvoti apie permainas, apmokestinant turtą.

„Jeigu matysime, kad tos tendencijos tęsiasi jau kurį laiką, mes bandysime priimti tam tikrus sprendimus, kad turtas, į kurį įeina ir akcijos, gali būti apmokestintas didesniais tarifais. Gali būti taip, kad bus įvesti keli apmokestinimo tarifai brangiam turtui“, – teigė premjeras.

Nesupranta apie ką kalba

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas DELFI sakė, kad turto apmokestinimas yra politikų kompetencijos klausimas.

„Jie turėtų diskutuoti ir nuspręsti. Aišku, ekonomistai gali patarti. Kitas dalykas yra remtis tam tikra informacija ir ją pateikti kaip pretekstą kažką keisti. Labiau koncentruočiausi į būtent tą žinią, kad dividendai (turto pajamos) auga, o atlyginimai – ne. Tai netiesa“, – teigė jis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje įmonių išmokėtų dividendų suma sudarė 552 mln. eurų ir buvo 9,7 proc. didesnė nei 2014 metais.

Tačiau tuo pat metu augo ir bendras atlyginimų fondas. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas „į rankas“ 2015 metais Lietuvoje buvo 553,9 euro – 5 proc. daugiau nei 2014 metais.

Per praėjusius metus Lietuvoje išaugo ir dirbančiųjų skaičius: nuo 1,319 mln. iki 1,335 mln.

„Tiek atlyginimai augo, tiek ir dirbančiųjų skaičius augo. Vadinasi, išlaidos atlyginimams augo ne ką mažesne suma kaip dividendams. Todėl kažkokio prasilenkimo ar nelogiškumo čia tikrai negalima pamatyti“, – apibendrino V. Rūkas.

Be to, jo manymu, kaltinti dividendus mokančias bendroves yra absurdiška.

„Tokia yra verslo logika – investuoti pinigus ir pasiimti grąžą. To net kvestionuoti negalima. Toks priėjimas yra tik supriešinantis visuomenes grupes ir labai neteisingas. XXI amžiuje esame ir tokių dalykų neturėtume šnekėti. Lietuva – ne Rusija, kur investuoti galima, o jau grąžą atsiims kas nors kitas“, – sakė Investuotojų asociacijos atstovas.

Ištraukia iš konteksto?

V. Rūkas teigė, kad absoliučiai absurdiška būtų iš konteksto ištraukti vieną ar kitą įmonę, kurios akcininkai iš tiesų išsimoka didelius dividendus, bet nekelia atlyginimų.

„Gal ta įmonė 10 metų nėra mokėjusi dividendų. Gal toks atvejis yra įmonėje, kurios darbo užmokesčio vidurkis yra didesnis už šalies ir tie darbuotojai yra laimingi bei patenkinti. Gal yra akcininkų konfliktas ir jie tokiu būdu sprendžia jį – pasitraukdami pinigus. Gal įmonė pasiskolino, kad išmokėtų dividendus, nes taip irgi galima padaryti“, – svarstė jis.

Vaidotas Rūkas

Pašnekovas nurodė, jog priimti mokesčių pakeitimus remiantis tik keliais pavyzdžiais negalima.

„Pati idėja – apmokestinti turtą gali būti teisinga, bet reikia naudoti tam priimtinus argumentus. Tačiau premjero pateikti argumentai yra absurdiški“, – DELFI sakė V. Rūkas.

Pati mintis – gera

„Tai, kad Lietuvoje reikia didinti turto apmokestinimą ir mažinti darbo apmokestinimą – faktas, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. – Tačiau reikia tikslesnės statistikos tam, kad galima būtų teigti tai, ką teigia ponas Butkevičius.“

Ekonomistas paaiškino, kad VMI pateiktuose duomenyse matoma informacija yra tik apie Lietuvos fizinius asmenis.

„Dividendai gali būti išmokami ir Lietuvos ar užsienio bendrovėms, tada tie pinigai nenueina iki galutinių fizinių asmenų, naudojami tolesnėms investicijoms ir panašiai. Atsekti šią statistika yra labai sudėtinga. Galbūt mokesčių inspekcija matys šiuos skaičius geriau ir gal tas dividendų išsimokėjimo augimas matomas juridiniams asmenims“, – svarstė jis.

Tadas Povilauskas

T. Poviliauskas pateikė pavyzdį, kad pinigai kaip dividendai gali „suvaikščioti“ įmonių grupės viduje. „Dukterinė įmonė išmoka motininei, o motininė pinigus nukreipia kažkur kitur. Tai kol skaičių nėra, tol labai sudėtinga kalbėti remiantis vien politikų žodžiais“, – sakė SEB vyriausiasis analitikas.

„Lietuvoje dažnai būna, kad politikai pakalba (aš tikiuosi, kad jie turi kažkokią vidinę informaciją), bet tai būtų galima paviešinti, kad visi matytų tuos skaičius“, – pridūrė jis.

T. Poviliauskas taip pat pastebėjo, kad minimi 552 mln. eurų dividendais, palyginus su visomis Lietuvos gyventojų per metus gaunamomis pajamomis, kurios siekia apie 20 mlrd. eurų, yra santykinai nedidelė suma.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (348)