Nors kasininko – pardavėjo specialybė nereikalauja aukštojo išsilavinimo ar kitų ypatingų žinių, būtent šių darbuotojų stygiumi šiandien labiausiai skundžiasi didieji šalies prekybos tinklai. Darbdavių nuogąstavimus patvirtina ir Lietuvos darbo biržos duomenys: per pirmąjį šių metų pusmetį kasininkams – pardavėjams buvo užregistruota apie 1,4 tūkst. laisvų darbo vietų, o galinčių dirbti šį darbą bedarbių beveik perpus mažiau – tik 734.

Todėl didieji prekybos tinklai priversti ne tik nuolat konkuruoti tarpusavyje ir išlaikyti turimus darbuotojus, bet ir intensyviai ieškoti naujų. Pastaruoju metu darbo pasiūlymuose kasininkams – pardavėjams retai pamatysi reikalavimą turėti šio darbo patirties, svarbiausia – norėti dirbti. Neturinčius darbo patirties darbdaviai pasiryžę apmokyti savo lėšomis.

Būsimiems darbuotojams taip pat siūlomas nemokamas maitinimas darbo metu, nuolaidos apsiperkant, galimybė kelti kvalifikaciją.

Neįsipareigoja dirbti

Tačiau nuolat auganti konkurencija dėl tinkamos kvalifikacijos darbuotojų didžiuosius prekybos tinklus verčia imtis originalesnių viliojimo būdų. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ Vilniuje siūlo nemokamus kasininko – pardavėjo kursus, o sutinkantiems vykti dirbti į Nidą – ir nemokamą apgyvendinimą.

„Visada sunku surasti tinkamą darbuotoją. Kasininkų, kurių mums daugiausia ir reikia, Lietuvoje apskritai niekas neruošia, todėl surasti žmogų, turintį patirties ar bent teorinį pasiruošimą, yra keblu. Dažniausiai priimame nepatyrusius žmones, kuriuos patys ir apmokome darbo specifikos“, – DELFI teigė „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

Pasak jos, naujai priimtus darbuotojus jie visada moko savo lėšomis, tačiau šią vasarą pradėjo dirbti kartu su Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centru, kuris padeda organizuoti specialius mokymus kasininkams – pardavėjams.

5 dienų mokymai žmonėms nieko nekainuoja, jie taip pat nepasirašo jokių įsipareigojimų dirbti prekybos tinkle.

Kadangi ši programa pradėta tik vasarą ir kol kas vertinama, ar ji pasiteisino, mokymuose dalyvavo dar palyginus nedidelis būsimų kasininkų skaičius.

„Džiaugiamės, kad net 90 proc. mokymo programos dalyvių nusprendė pasilikti dirbti mūsų įmonėje. Po tokių mokymų žmonės gali objektyviai nuspręsti, ar toks darbas jiems yra tinkamas. Įvertinę programos efektyvumą galvosime apie galimybę tokius mokymus organizuoti ir kituose miestuose“, – kalbėjo O. Malaškevičienė.

Nidoje neranda darbuotojų

Jeigu sostinėje ir kituose miestuose darbuotojus lengviau suvilioti mokymais ar kitokiais paskatinimais, kurortiniuose miesteliuose gerokai sunkiau surinkti reikiamą personalą.

Kaip sakė „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene O. Malaškevičienė, poilsiautojų pamėgtoje Nidoje sunku rasti norinčiųjų dirbti parduotuvėje.

„Vietiniai gyventojai paprastai turi savo verslus ir ypatingai vasaros sezono metu plėtoja savo veiklą. Todėl jau 4 metus darbuotojų parduotuvei Nidoje ieškome iš kitų Lietuvos vietovių. O kaip papildomą paskatą darbuotojams kompensuojame išlaidas gyvenamajai vietai. Vasarą papildomų darbuotojų ieškome ir kituose kurortiniuose miestuose“, – kalbėjo O. Malaškevičienė.

Kompensuojamos gyvenamosios vietos išlaidos priklauso nuo darbuotojų skaičiaus, sezono ir kitų aplinkybių.

Kaltę verčia emigracijai

Darbuotojų trūkumas aktualus ir kitiems didiesiems prekybos tinklams. Tačiau „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė tvirtina, kad darbuotojų trūkumas neretai yra sezoninis – vasarą, prieškalėdiniu laikotarpiu, tuo tarpu kitais mėnesiais situacija yra pakankamai stabili.

Ji įsitikinusi, kad darbo rinkoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pirmiausia pristigo dėl emigracijos.

„Būtent tokios kvalifikacijos žmonių daugiausiai išvyko ieškoti darbo į užsienį. Ypač vasarą daug išvyksta uždarbiauti svetur, taip pat į mūsų pajūrį ar kaimus“, – priežastis vardijo R. Stanaitytė-Česnulienė.

Pasak jos, šiandien didieji prekybos tinklai priversti konkuruoti ne tik ieškodami naujų darbuotojų, bet ir dėl esamų. Ne paslaptis, kad rotacija tarp tokių darbuotojų yra labai didelė, todėl svarbu ne tik surasti žmogų, bet ir jį išlaikyti, suteikti palankias darbo sąlygas ir atmosferą bei mokymus, parodyti karjeros galimybes įmonėje.

„Stengiamės daryti lanksčius grafikus, kad darbuotojai turėtų galimybę derinti studijas ir šeimyninį gyvenimą. Rinkdamasis darbdavį darbuotojas daug dėmesio skiria ir į darbo klimatą bei papildomas naudas, tokias kaip susisiekimas, nuolaidos, maitinimas, darbo priemonės, karjera, mokymai“, – kalbėjo R. Stanaitytė-Česnulienė.

Kratosi minimalios algos

Nors atlyginimų skirtumai tarp didžiųjų prekybos tinklų yra labai nedideli ir jais tikrai nepavyks konkuruoti dėl reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau pastaruoju metu prekybos tinklai vienas po kito garsiai deklaruoja, kad pas juos darbuotojai gauna didesnį nei minimalų atlyginimą.

Prekybos tinklas „Iki“ paskelbė nuo rugsėjo mėnesio vidutiniškai 5 proc. padidinęs parduotuvių darbuotojų atlyginimus ir pas juos nebeliko darbuotojų, gaunančių minimalų uždarbį.

Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės R. Stanaitytės-Česnulienės, liepos mėnesį pagrindinį valandinį apmokėjimą jie padidino apie 5 proc.

„Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene O. Malaškevičienė teigė, kad darbuotojams yra mokami ne minimalūs, o rinkoje konkurencingi atlyginimai.

Koją kiša šešėlinis darbas?

Vytautas Žukauskas
Kaip DELFI tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, jie dar šių metų pradžioje atkreipė dėmesį į panašią situaciją darbo rinkoje, kuomet esant aukštam nedarbo lygiui šalyje įmonės neretai skundėsi, jog negali rasti tinkamų darbuotojų.

„Anksčiau šią paradoksalią situaciją iš dalies lėmė nedarbo draudimo išmokos bei kitos darbo neturintiems žmonėms suteikiamos garantijos. Kuo didesnės garantijos teikiamos darbo neturintiems žmonėms, tuo didesnius reikalavimus jie kelia potencialiai darbo vietai. Tačiau nedarbo draudimo išmokos mokamos laikinai, jos buvo mažintos, todėl šis veiksnys šiandien nebėra toks aktualus“, – priežastis vardijo V. Žukauskas.

Prie paradoksalios situacijos darbo rinkoje prisideda ir šešėlinis darbas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje 2011 m. pasiekė rekordinius 29 proc. BVP, o neoficialus darbo užmokestis, mokamas „vokeliuose“, nelegalus darbas sudaro apie ketvirtadalį viso šešėlio.

Pasak V. Žukausko, žmonės, nenorėdami prarasti bedarbiams teikiamų garantijų bei dėl mažesnės mokesčių naštos galėdami gauti didesnį atlyginimą, renkasi dirbti nelegaliai. Taip iškreipiama nedarbo statistika, t. y. nedarbas (kartu su neoficialiu) yra mažesnis nei oficialiai skelbiama, o norintieji samdyti legaliai neranda tinkamų darbuotojų.

Pasiūla prisitaikys prie paklausos?

Pastaruoju metu yra ir naujų daro rinką veikiančių veiksnių, t. y. Vokietijos darbo rinkos atsivėrimas ir ekonomikos atsigavimas. Dalis kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos jau kuris laikas vyksta dirbti į užsienį. Šį reiškinį dar labiau paskatino šiais metais lietuviams atsivėrusi Vokietijos darbo rinka ir jos teikiamos įsidarbinimo galimybės.

Taip pat svarbus veiksnys yra ir po truputį atsigaunanti Lietuvos ekonomika ir dėl to didėjanti darbo jėgos paklausa.

„Įmonės, gaudamos daugiau užsakymų, didina savo pajėgumus, ieško naujų žmonių. Natūralu, jog ekonomikai persitvarkius darbo jėgos paklausa pasikeitė nuo buvusios prieš ekonominę krizę, ne visi šiandien gali įsidarbinti tiksliai tuo, kuo dirbo anksčiau. Tam, jog darbo jėgos pasiūla prisitaikytų prie pasikeitusios paklausos – reikia laiko“, – įsitikinęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)