Parduotuvių ir bankų vilionėms „įsigyti, vartoti, mėgautis", o už tai mokėti rytoj, pasiduoda vis daugiau žmonių, už skolintus pinigus perkančių butus, automobilius, buitinę techniką, kompiuterius ir mobiliuosius telefonus, keliaujančių į užsienį. Tačiau psichoterapeutai prisipažįsta sulaukiantys vis daugiau klientų, kuriuos tenka gydyti nuo manijos pirkti.
Moteris, grindys
© Corbis/Scanpix
Išsimokėtinai – vienas pirkinys po kito

„Perki daiktus lizingu vieną po kito ir net neįsivaizduoji, kiek iš tikrųjų jiems išleisi. O galiausiai įsigyji daugybę visiškai nereikalingų daiktų", - DELFI pasakojo vilnietė Raimonda, kelerius metus gyvenusi su žmogumi, kuriam pirkti išsimokėtinai buvo beveik taip pat įprasta, kaip atsiskaityti mokėjimo kortele.

Kiek daiktų jos dabar jau buvęs vaikinas įsigijo išsimokėtinai, mergina teigė net nepamenanti: „Kone visą buitinę techniką, televizorių, muzikinį centrą, kolonėles, kompiuterį, DVD grotuvą... Nuomos punkte atradome, kad didžioji dalis gerų filmų yra įrašyti į vaizdo kasetes, todėl nusipirkome ir paprastą vaizdo magnetofoną."

Draugo butas, kuriame gyveno pora, taip pat buvo pirktas už banko paskolą. Anot Raimondos, būdavo metų, kai bankui tekdavo grąžinti ne tik šią paskolą, bet ir mokėti už kelis anksčiau įsigytus daiktus, nors ir ne itin dideles sumas.

Išsimokėjus už vieną ar kitą pirkinį, namuose netrukus atsirasdavo kitas, taip pat įsigytas už banko pinigus.

Raimonda pasakojo pati vaizdo, garso ar buitinės technikos tokiu būdu nepirkdavusi. Kiek tiksliai pajamų draugas skirdavo paskolų ir lizingo įmokoms, ji tikino nežinanti, nes diskusijos dėl planuojamų pirkinių nevykdavo. Vaikinas tik informuodavo nusipirkęs naują daiktą.

„Kartais draugui užsimindavau, kad gal per daug perka lizingu. Bet kadangi manęs pinigų neprašydavau, galvos dėl to nesukdavau", - prisiminė pašnekovė.

Kartu su pirkimo manija – depresija ir santykių krizė

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius Raimundas Alekna pasakojo nuolat susiduriantis su pacientais, kuriuos kamuoja priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų. Tarp jų pasitaiko ir tokių, kuriuos yra apėmusi pirkimo manija.

Kadangi ne viskam įsigyti pakanka savų santaupų, žmonės skolinasi iš draugų arba bankų, taigi išsivysto savotiška priklausomybė nuo paskolų ar lizingo.

Tiesa, retas kuris iš jų prisipažįsta jaučiantis silpnybę naujiems daiktams. Panašiai savo polinkius neigia ir alkoholikai, narkomanai ar bet kokia kita priklausomybe sergantys žmonės. Todėl į medikų rankas jie dažniausiai patenka ne dėl pirkimo manijos, o dėl kitų problemų, kurias nulemia šis sutrikimas: depresijos, nuolatinio nerimo, bandymo žudytis.

„Tokie žmonės nesuvokia, iš kur kyla šie nuotaikos pokyčiai. Jie įsitikinę, kad naujų daiktų dėka jausis geriau. Tačiau momentinis pasitenkinimas greitai išgaruoja, o jį pakeičia psichologinė abstinencija ir moralinės pagirios", - DELFI sakė R. Alekna.

Tai yra stiprus pripratimas, galintis išsivystyti malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui: azartiniams lošimams, pirkimui, internetui, pornografijai, seksui, darbui.

Kitaip nei fizinės priklausomybės atveju, neturėdamas galimybės užsiimti itin pamėgta veikla žmogus nejaučia abstinencijos sindromo, tačiau patiria psichologinį diskomfortą.

Skirtingai nei fizinę priklausomybę, psichologinę įmanoma nugalėti vien valios pastangomis. Taip pat gali padėti psichologo pagalba.

Psichologinė priklausomybė

Jo teigimu, pirkimo manija sukelia ir problemų šeimoje. Žmonės kartais slepia nuo sutuoktinių, kad nuolat perka naujus daiktus, mat galvoja darantys kažką bloga ir jaučia kaltę, o išsekus santaupoms ar prasiskolinus ir problemai iškilus į viešumą kyla panika bei santykių krizė. Tokiais atvejais psichoterapeutas ne tik pirkėją-maniaką gydo nuo priklausomybės, bet ir iš naujo lipdo jo šeimą.

Pasak R. Aleknos, polinkis į priklausomybę dažniausiai užsimezga jau vaikystėje. Pavyzdžiui, dėl perdėtos globos ir kontrolės vaikuose nesusiformuoja savarankiškumo įgūdžių. Užaugę tokį diskomfortą jie kompensuoja dalykais, suteikiančiais momentinius malonius išgyvenimus. Nuo ko žmogus gali tapti priklausomas, lemia prieinamumas. Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė, didžiuliai prekybos centrai ir nenutrūkstanti reklama pirkimui yra itin palanki terpė.

Lizingas nėra blogai, kol lieka pinigų taupyti

SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės tikinimu, pirkimo manijos nulemtas nuolatinis skolinimasis iš bankų kol kas labiau paplitęs Vakaruose. Jai teko girdėti net apie Amerikoje veikiančius anoniminių skolininkų klubus.

„Ten skolinimosi kultūra turi senesnes tradicijas. Pas mus tokių bėdžių, kurie sirgtų skolinimosi liga, yra vienetai", - tikino pašnekovė.

Tačiau ji pripažino, kad ir Lietuvoje esama daugybės žmonių, kurie gyvena su didžiulių finansinių įsipareigojimų našta. Kartu su būsto paskola dažnai paimamas vartojimo kreditas, skirtas pradiniam įnašui padengti ar įsigytą butą suremontuoti. Tai neatbaido nuo buitinės, vaizdo ar garso technikos, kompiuterio pirkimo išsimokėtinai. Be to, gyventojai naudojasi kreditinėmis kortelėmis, kuomet išeikvojus kreditą taip pat reikia mokėti palūkanas.

„Žmonės pripranta prie geresnio nei leidžia jų finansinės galimybės gyvenimo. Nuo to visų pirma gali apsaugoti ne psichologai, o piniginės patikrinimas. Norintys skolintis žmonės bankuose filtruojami – vertinamos jų galimybės grąžinti kreditą", - pasakojo J. Varanauskienė.

Anot ekspertės, pirkti išsimokėtinai net ne vieną daiktą nėra blogai, kol tokie pirkiniai suvokiami kaip įsiskolinimas bankui, o kasmėnesinės įmokos leidžia gyventi pagal įprastus poreikius. Žmogui turi likti tiek pinigų, kad jis ne tik galėtų sumokėti komunalinius mokesčius ir prasimaitinti, bet ir taupyti tam laikui, kai paskolų niekas nebeteiks arba pajamos sumažės.

J. Varanauskienės manymu, laikui bėgant vis daugiau žmonių Lietuvoje gyvens už bankų paskolintus pinigus. Tiesa, būsto paskolų portfelio augimo tempas turėtų sulėtėti, o vartojimo kreditų – augti vis sparčiau.

Praėjusių metų 11 mėnesių statistika rodo, kad paskolų portfelis išaugo dvigubai didesne suma nei gyventojų santaupos.

„Tokia tendencija išliks ir ateityje. Ekonominė situacija gerėja, žmonės tikisi ne blogesnės ateities nei dabar, nėra nedarbo problemos", - prognozuoja šeimos finansų ekspertė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SEB (1)

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d. po rekonstrukcijos klientams duris atvėrė išmanusis SEB banko...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (192)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (52)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (13)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (159)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (192)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1562)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (75)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Barselonoje išpuolį organizavęs asmuo gali būti susijęs su sprogimais Madride

Aiškėja, kad musulmonų dvasininkas, vadovavęs Barselonoje teroristinį išpuolį surengusiems...

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (19)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant,...

Tragiška avarija Kaune – BMW kaktomuša susidūrė su vilkiku, žuvo mergina (38)

Sekmadienį Kaune, netoli IX forto įvyko tragiška nelaimė. Vos 20 metų turinti mergina žuvo eismo...

Jay-Z pagerbė savo bičiulį Ch. Benningtoną atlikdamas jo garsųjį hitą

Garsusis reperis Jay-Z ne kartą koncertavo kartu su neseniai iš gyvenimo pasitraukusiu Chesteriu...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (17)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...