Pramonininkai Lietuvoje pasigenda tiksliųjų mokslų specialistų ir dėl to kaltina moksleivių profiliavimą – esą nenormalu, kad penkiolikmečiai turi apsispręsti, ką nori veikti iki pensijos, o tai galiausiai lemia ir šalies ūkio vystymąsi.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vienas iš siūlomų sprendimų: įvesti antrą privalomą egzaminą – matematikos, tai pasiūlyta Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusiame išvažiuojamame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje. Šiuo metu Lietuvoje visi abiturientai privalo laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

„Mokyklose profiliavimas yra pradedamas per anksti ir kai dešimtokai nusprendžia mūsų visuomenės vystymąsi, kurį mes pajusime po dešimt metų, tai kažkas tikrai yra negerai ir tą greičiausiai reikia keisti, - mano biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorijos „Biotechpharmos“ valdybos pirmininkas ir LPK viceprezidentas, profesorius Vladas Bumelis. - Tas pats yra ir su moduliais, ir su egzaminais: aš tikrai nelabai suprantu, kaip galima stoti žmogui, kuris turi filologinį mąstymą, į dvidešimt specialybių ir galų gale patekti, kai į tą dvidešimt nepatenki, į bioinžineriją VGTU. Jis ateina ir vandens bei druskos rūgšties formulės nežino, tai yra nesusipratimas, kurio aš negaliu suprasti. Turiu anūkę, kuri tikrai yra filologinio mąstymo mergaitė, ir jeigu ji irgi galės stoti į dvidešimt specialybių ir ateis į matematiką arba į bioinžineriją, kadangi nepateko į socialinius mokslus, tada visą laiką turėsime tokią studijų kokybę, kuri yra. Tai reikia keisti.“

Alfonsas Daniūnas
Alfonsas Daniūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

VGTU rektorius, docentas Alfonsas Daniūnas siūlo sprendimą – įtvirtinti dar vieną privalomą egzaminą.

„Prieš daug metų buvo sakoma, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje nėra specializacijos vidurinėje mokykloje, - dėstė A. Daniūnas. - Ir tada buvo pjauta smarkiai giliai, vieni matematikos nesimokė, kiti mokėsi labai daug, kitaip tariant didelė diferenciacija tarp humanitarų ir gamtos mokslų. <...> Reguliuojantiems švietimo sistemą reiktų pagalvoti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, gali būti privalomi du egzaminai, Lietuvoje tai būtų lietuvių kalbos ir matematikos, o kiti galėtų būti pasirinktinai. Tuomet atstatytume tą pusiausvyrą jauniems žmonėms ruošiantis gyvenimui.“

Anot jo, dabar plati profiliavimo mokyklose sistema jaunimui užkerta kelią pasirinkti kai kurias specialybes: „Sutikite, kad ne visas jaunimas, būdamas 15-os metų, yra tikrai apsisprendęs, ką veiks iki pensijos, bet jie užkerta sau kelią keisti specializacijas.“

VGTU rektorius dėsto, kad nuo tokio egzamino, kuris nebūtinai turi būti valstybinis, galėtų būti atleisti meną studijuojantys moksleiviai, tačiau kitiems jis nepakenktų.

„Aš manau, kad matematika yra toks dalykas, kurį turėtų visi pakankamai gerai žinoti, ne tiek dėl formulių, bet ji formuoja kiek kitokį mąstymą, o tai būtų naudinga ne vien technologijos, bet ir kitoms sritims, dėl to, kad šiuolaikinis mokslas rodo, kad ir kitose srityse, medicinoje, teisėje irgi reikia tam tikrų matematinių žinių, sisteminio mąstymo, - aiškina A. Daniūnas. - Be abejo, visi vaikai yra saviti ir dalis jų turi polinkį į humanitarinius mokslus, turbūt būtų galima išskirti vieną grupę žmonių, pavyzdžiui, menininkus, t.y. solistus, baleto šokėjus kaip atskirą kategoriją, kuriems tikrai tos matematikos neturėtų reikėti, bet visiems kitiems matematika nepamaišytų.“

Tiksliųjų mokslų nesirenka dėl mažų atlyginimų ir iš tingumo

Vladas Algirdas Bumelis
Vladas Algirdas Bumelis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pramonininkai laikėsi nuomonės, kad abiturientai nesirenka tiksliųjų mokslų dėl kelių priežasčių, viena jų ta, jog ši studijų sritis yra sudėtinga.

„Žmogus iš prigimties yra tinginys, o kadangi visi galvoja, kad didžiausia laimė yra turėti aukštojo mokslo diplomą, eina mokytis ten, kur yra lengviau, kur galima greičiau ir lengviau pasiekti rezultatų, bet nepagalvoja, kad po to rezultato, kurį jis greitai pasieks, reikės gyventi ir 25-26 metus, nes gyvenimo trukmė tęsiasi ir ilgiau nei iki 70-ies metų. Žmonės turi suprasti, kokios sritys vystysis, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o dabar suprantama, kad tik technologijos gali vystyti progresą“, - įsitikinęs V. Bumelis.

Medienos perdirbimo ir popieriaus gamybos įmonės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis sako, jog tokia situacija susiformavo ir dėl mažų atlyginimų gamybos įmonėse.

„Aš manau, kad gyvenime mes nuėjome lengviausiu keliu, taip pat ir universitetai, kadangi paruošti vadybininką yra daug lengviau negu inžinierių,- sakė G. Pangonis. - Tačiau kaltę reikia prisiimti ir pramonininkams, kai po tarybinio laikotarpio mums labai trūko vadybininkų ir pardavėjų, kurie suprastų, kaip parduoti, jų pradedančių atlyginimai buvo aukštesni negu inžinierių ir ta situacija lėmė, jog ir jaunimas nuėjo tuo keliu: ten, kur lengviau mokytis, ten, kur pradžioje atlyginimai yra didesni. Kai dabar trūksta inžinierių, turėtume didinti atlyginimus ir keisti situaciją. Jeigu mes to nedarysime, taip bus ir toliau, jaunimas mokysis ten, kur lengviau, ir ten, kur geriau moka.“

V. Bumelis laikėsi panašios pozicijos: norint paskatinti jaunimą eiti mokytis tiksliųjų mokslų, reikia jiems įrodyti, kad baigę mokslus jie gaus darbą, o alga bus ne minimali.

„Inžinierius dabar yra nuvertinamas, jeigu aš ateinu ir sakau, kad esu inžinierius, perklausiama, „kas?“, bet kai sakai, aš esu teisininkas, vadybininkas, vadovas, tada sakoma, kad esi labai rimtas žmogus. Inžinierius yra nuvertintas, tačiau mūsų pačių nuvertintas, nes jiems baisiai buvo mokamos algos, - dėsto V. Bumelis. - Jauni žmonės turi suprasti, kad jie gali užsidirbti, būti turtingi, vystydami technologinius mokslus ir ne tik būdami teisininkais ar bankininkais.“

Pasak jo, tokios sąlygos pramonės įmonėse yra, ypač tose, kuriose kuriamos naujos technologijos, pridėtinė vertė ir siekiama pelningai dirbti.

„Jeigu pažiūrėti, kokie yra pramonininkų lūkesčiai gyvenime, mes turime vieną lūkestį, kuris vadinasi pelno darymas, kitų lūkesčių mes neturime, - sako V. Bumelis. - Dabar sakysite, kokie jūs bjaurūs, norite tik pelną daryti ir apie žmonės visiškai negalvojate, bet jeigu labai aiškiai suprasime, kad pelnas yra papildomi mokesčiai, o tai yra turtingesnis mūsų valstybės biudžetas ir geresnis mūsų visų gyvenimas, didesnės pensijos, man atrodo, kad pramonininkų uždavinys yra labai taurus.“

Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose mato bedarbių

LPK prezidiumo narys ir Vytauto Didžiojo universiteto buvęs mokslo prorektorius profesorius Vytautas Kaminskas mano, jog dabar per daug studentų priimama į socialinius ir humanitarinius mokslus.

„Tūkstantis teisininkų, priimamų kasmet į Lietuvos universitetus turbūt yra nenormali situacija, nes tūkstantis absolventų, kurie bus dabar kasmet išleidžiami tai yra būsimieji bedarbiai, būsimieji emigrantai. Lygiai taip pat kalbant apie kitus socialinius mokslus, jeigu pasižiūrėti į politikos mokslus. Pavyzdžiui, mūsų universitete į Politikos mokslų fakultetą šiais metais priėmė 500 pirmakursių. Jūs įsivaizduojate?“, - piktinosi V. Kaminskas.

Be to, mažėja ne tik pasirenkančių tiksliuosius mokslus, bet ir studentų apskritai: jei prieš keletą metų mokyklas baigdavo apie 50 tūkst. abiturientų, prognozuojama, kad 2020 m. jų bus apie 27 tūkst.

Pramonininkai skaičiuoja, kad artimiausiais metais numatomos investicijos į informacinių technologijų (IT) sektorių pareikalaus mažiausiai 5 tūkst. IT specialistų, tačiau šiemet informacinių technologijų egzaminą laikė 1,83 tūkst. moksleivių. 2012 metais iš 45 tūkst. abiturientų 3,2 tūkst. laikė chemijos egzaminą, 3 tūkst. - fizikos.

„Mes dabar sakome, kad nėra gero bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo, čia yra kaip su žmona, jeigu jie vienas kitam nejaučia, prieš tampant vyru ir žmona, potraukio, jie šeimos nesukurs. Mokslas ir verslas turi vienas kitam turėti kažkokį įdomumą, tik tada atsiras tas normalus bendradarbiavimas. O kad tas įdomumas atsirastų, reikia kurti normalią aplinką, kuri jis rastu mokslą ir galėtų kartu judėti į priekį“, - svarstė V. Bumelis.

Jis kritikavo dėstytojų vertinimo sistemą, kai nėra motyvacijos sistemos kurti išradimus, registruoti patentus.

„Visi dėstytojai jaudinasi, kiek parašys straipsnių, ir jeigu jis parašė tiek, kiek reikia, jis toliau būna ir docentu ir kuo tik nori. Tačiau visiškai nėra jokio skatinimo vystyti tokį mokslą, kuris duoda naudą visuomenei ir jam, - vardijo V. Bumelis, - Nesakau, kad tie straipsniai yra blogi, jie yra geri, bet kartais tas straipsnio parašymas nugula į lentyną ir mes, pramonininkai, visada sakėme, kad mes už straipsnių rašymą, bet jeigu esame techninėje arba technologinėje srityje, iš pradžių darykime patentą, pasidarę patentą turime žinias, turime vertę, tada rašykime straipsnį, nieko blogo tame nėra. Bet iš pradžių turi būti patentas, kadangi patentas generuoja technologiją, technologijos generuoja produktą, o produktai generuoja pinigus.“

Anot jo, naudos mokslo ir verslo bendradarbiavimui galėtų atnešti, pavyzdžiui, praktikos krepšelis, kuris padėtų studentams įgyti įmonėse praktinių įgūdžių.

Apibendrindamas posėdžių dalyvių pasisakymus, LPK prezidentas Robertas Dargis paragino aktyviau dalyvauti inicijuojant pokyčius švietimo sistemoje.

„Kai tenka iš labai arti stebėti naujosios Vyriausybės sudarymo procesą, tai, mielieji ponai, neturėkite iliuzijų, jeigu mes patys nieko nedarysime, neatsiras nei diskusijų lauko, nei supratimo lauko, nei sprendimų lauko. Tik nuo mūsų ir priklauso, ar mes ką nors įdėsime į tą turinį, tuos visus norus, ar tik pašnekėsime, o po metų susirinksime žymiai mažesnės apimties ir vėl sakysime, kad vėl turime gerų idėjų“, - sakė jis.

Po LPK posėdžio, pramonininkai ir VGTU pasirašė bendradarbiavimo sutarties atnaujinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (23)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (13)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (9)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Kas nulemia lyderio sėkmę: mitai ir tiesa (2)

Siekdama išsiaiškinti, kas nulemia lyderio sėkmę, amerikiečių lyderystės konsultavimo paslaugų...

Top naujienos

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (100)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Užsiminė apie galimybę padėti mažiau uždirbantiems, dėl kurios iečių nelaužo jokia partija (10)

Politikai turėtų peštis ne dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, o galvoti apie...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (201)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Mokykla tėvus gąsdina labiau nei vaikus (39)

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems ir mokyklinio amžiaus atžalų turintiems lietuviams ruduo...

Beprasmė tragedija: pasaulio čempionas Rusijoje pateko į mirtinas muštynes (35)

Rusijos sporto bendruomenė sukrėsta: nuo patirtų sunkių galvos traumų Anapilin iškeliavo...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (23)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Kvapą gniaužiančios vestuvės: prabanga, 3 metrų šleifas ir seksualus nuotakos šokis

Dainininkė, šokėja bei aktorė Rochelle Pangilinan ištekėjo už aktoriaus bei modelio Arthuro...

Šių laikų Romeo ir Džiuljeta: tragiška paauglių meilės istorija (15)

Trijų paauglių santykiai, įsipainioję į meilės trikampį, baigėsi tragiškai visiems: vienas...

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (150)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Būkite atsargūs: išmaniuosius telefonus puolė 4 tūkst. pokalbius įrašinėjančių programėlių (21)

Nuo vasario „ Android “ operacine sistema savo išmaniuose telefonuose besinaudojantieji sulaukė...