Daugiau suvartoja staiga praturtėję žmonės
„JAV didžiausiomis pajamomis disponuoja 18-34 metų amžiaus vyrai. Tai statistinis rodiklis, kuriuo remiamasi užsakant reklamas, tačiau spėju, kad didžiausias pajamas gaunantys žmonės tokių prekių vartoja santykinai daugiau, - savo nuomone dalijosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. – Staiga praturtėję žmonės tokių prekių vartoja daugiau negu tie, kurie visą laiką buvo turtingi“.
Prabangių prekių vartojimas skiriasi nuo normalių prekių vartojimo, kadangi augant jų kainai paklausa tarp turtingų žmonių auga dar greičiau – tai vadinamasis Vebleno efektas, bet mažėjant turtingesnių asmenų pajamoms tokių prekių paklausa dar labiau smunka. Prabangos prekių kainai mažėjant, jų paklausa tarp turtingų žmonių mažėja dar labiau – Snobo efektas.
Pasak Ž. Šilėno, vyraujanti nuomonė yra, kad išsilavinęs žmogus supranta, ar prekė yra iš tikrųjų prabangi, ar ji tiesiog brangiai kainuoja. Nereikia atmesti fakto, kad išsilavinimas ir pajamos tarpusavyje koreliuoja, t.y. išsilavinę žmonės uždirba daugiau, todėl ir daugiau prabangos prekių suvartoja.
Pakankamai sparčiai pastaraisiais metais augančios pajamos, nepaisant nuolatos brangstančių prekių ir paslaugų, sąlygoja prabangos prekių vartotojų skaičiaus didėjimą. „Aišku, reikia atsiminti, kad prabangos prekės apibrėžimas yra sąlyginis“, - primena LLRI ekspertas.
Prabangos prekės sąvoka nėra apibrėžta, ji nuolat kinta. „Daug dalykų, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, automobiliai, kurie anksčiau buvo laikomi prabangos prekėmis, dabar yra būtinybė. Jas vartoja didesnes pajamas gaunantys žmonės“, - aiškino Ž. Šilėnas.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis grynasis (neto) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 1455,1 lito ir, palyginti su trečiuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 17,4 procento, valstybės sektoriuje – 1449,3 lito ir buvo 12,1 procento didesnis negu trečiąjį 2006 m. ketvirtį, privačiame sektoriuje – 1458,4 lito ir buvo 20,9 procento didesnis, palyginti su trečiuoju 2006 m. ketvirčiu.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos tokios prabangos prekės ir paslaugos, kuriomis Lietuvoje mėgaujasi didesnes negu vidutines pajamas gaunantys asmenys. Pasak minėtos kategorijos prekes ir paslaugas teikiančių įmonių atstovų, prabangos vartotojų skaičius ir jų poreikiai per pastaruosius kelis metus akivaizdžiai išaugo.
Lietuvos ir pasaulio turtingiausieji
Įtakingiausi ir populiariausi verslo žurnalai kiekvienais metais pateikia turtingiausių pasaulio žmonių pavardes ir skaičiuoja sėkmingai augančius jų milijardus. Priklausomai nuo regiono ir konkrečios šalies, milijardierių turtas skaičiuojamas nuo kelių iki keleto dešimčių milijardų eurų arba dolerių (JAV, Rusija, Kinija, Šveicarija ir t.t.).
Turtingiausiu lietuviu šiais metais tituluotas pagrindinis „VP Group“ akcininkas Nerijus Numavičius, kurio turtas siekia apie 1 mlrd. litų. Aukščiausio turtingiausių verslininkų trisdešimtuko turtas skaičiuojamas šimtais milijonų litų.
Prestižinė gyvenamoji vieta – būtinybė
Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ lapkričio mėnesio rinkos pasiūlos analizės duomenis, brangiausius Lietuvos butus, kurių kaina viršija 10 mln. Lt, galima įsigyti Vilniuje, o didžiausia vieno kvadratinio metro kaina sostinėje viršija 25 tūkst. Lt.
Vieni brangiausių Kaune – 123 kv. m. apartamentai su mansarda iš viso kainuoja 1,47 mln. Lt. Miesto centre statomame „Bokšte“ patys brangiausi apartamentai užima du viršutinius dešimties aukštų pastato aukštus. Iš viso brangiausi šiame name esantys butai kainuoja apie 1,7 mln. Lt.
Vienas brangiausių butų Klaipėdoje kainuoja 3,99 mln. Lt. Klaipėdos centre 20 aukšte esantys apartamentai yra 237 kv. m ploto, kuris susiskirstytas į 6 kambarius. Vieno kv. m kaina 16,8 tūkst. Lt.
Už milijonines sumas pirkėjams yra siūlomi apartamentai naujai pastatytuose arba baigiamuose statyti modernių kompleksų viršutiniuose aukštuose, kur naujas savininkas įsigytų dideles laisvai planuojamas erdves ir panoraminius vaizdus pro būsto langus. Už sumokamą sumą būsimas gyventojas taip pat gautų milžiniškas terasas bei galimybę įsirengti baseiną ar želdinius.
Tarp brangiausių taip pat patenka ir iki maždaug 1940 m. senamiestyje statyti būstai. Tokių butų, kurių plotas – nuo 90 kv. m, kainos vidutiniškai prasideda nuo 1,5 mln. Lt. Neretai didmiesčių centre arba senamiestyje esantys senosios architektūros butai paprastai yra išsidėstę per du ar tris aukštus. Kelis milijonus tokiu atveju kainuoja ne tik žemės kaina prestižinėse miesto vietose, bet ir netradicinis išplanavimas, vidiniai kiemeliai su vieta automobiliui. Dažnai tokie namai turi židinius, parduodami su visa įranga ir baldais.
„InReal“ ekspertų nuomone, šiuo metu rinkoje esanti prabangių butų pasiūla tik iš dalies atitinka potencialių pirkėjų kokybinę paklausą. Nusiteikimą mokėti didžiausią galimą kainą už būstą lemia ir tokių pirkėjų noras įsigyti ne tiesiog nekilnojamąjį turtą geroje vietoje, bet gauti objektą, kuris visiškai atitiktų specifinius poreikius.
Registrų centro duomenis, vienas brangiausių būstų Lietuvoje parduotas prieš porą metų. Visus rekordus sumušęs butas stovi sostinės centrinėje Pylimo gatvėje. Už vieną kvadratinį metrą pirkėjas paklojo daugiau nei 81 tūkst. litų. Bendra sandorio vertė už maždaug 360 kv. metrų butą siekė 29 mln. Lt.
Bene prabangiausias privačių namų kvartalas Lietuvoje, kuriame įsikūrę dažniausiai tiktai uždaruose vakarėliuose besilankantys ir skrupulingai už aukštų tvorų savo asmeninį gyvenimą slepiantys asmenys, yra sostinės pakraštyje. Norintys apsigyventi Laurų kvartale turėtų sumokėti apie trejetą milijonų litų už žemės sklypą ir dar kelis už namą.
Pirkėjai laikrodžiams negaili ir 170 tūkst. litų
Vienais prabangiausių laikrodžių Lietuvoje prekiaujančios parduotuvės „Ženeva“ vedėjas Viktoras Gužauskas teigia, kad prabangius šveicariškus laikrodžius jų parduotuvėje dažniausiai perka Lietuvos verslininkai, kurių amžius svyruoja tarp 35-55 metų.
Prabangiausius „luxury“ klasės laikrodžius įsigyja tokie asmenys, kuriems nėra svarbu, kiek kainuos laikrodžio apyrankė, servisas, aptarnavimas, nes tokie laikrodžiai yra prestižo prekė. „Tokio laikrodžio apyrankė gali kainuoti apie 1500 litų, o ją keisti kartais reikia 1-2 kartus per metus“, - pasakojo V. Gužauskas.
„Jeigu laikrodis kainuoja 97 tūkst. litų arba milijoną su trupučiu, arba 150 tūkst. litų, be abejo, Lietuvoje tokių pirkėjų dažnai nebūna. Jiems ir yra skirti aukščiausio diviziono prekių ženklai, kurie gali patenkinti paties išrankiausio laikrodžių mėgėjo skonį“, - teigia V. Gužauskas.
15 metų Lietuvoje šveicariškais laikrodžiais prekiaujančioje bendrovėje pasiektas rekordas: praėjusią vasarą vienoje jų tinklo parduotuvėje pirkėjas nepagailėjo 170 tūkst. litų už unikalų, ypač sudėtingą „de-luxe“ klasės kompanijos „Ulysse Nardin“ laikrodį „Planetarium Copernicus“. Minėtas laikrodis yra limituotos serijos modelis, įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą už laikrodžio sudėtingumą .
Laikrodžių rinką puikiai išmanantis pašnekovas tikino, kad per pastaruosius 2-3 metus prabangių laikrodžių poreikis Lietuvoje akivaizdžiai išaugo, o bazinių modelių – sumažėjo: „Jaunimo ir pigesnių laikrodžių vartotojų sumažėjo, nes jie rado laikrodžiams pakaitalų, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus. Žmonės, užimantys tam tikrą padėtį visuomenėje, turintys verslo partnerių užsienyje (kurie ypatingai jaučia laikrodžių vertę ir madas), stengiasi neatsilikti ir ieško atitinkamų laikrodžių Lietuvoje“.
Prabangiausiais laikrodžiais Lietuvoje laikomi daugiau nei 50 tūkst. kainuojantys, ypatingu dizainu arba sudėtingais mechanizmais išsiskiriantys, garsiausių šveicariškų laikrodžių gamintojų modeliai, kurių mūsų šalyje kasmet parduodama vos keletas vienetų.
„Pas mus kol kas yra automobilizacijos era. Kiekvienas perka kuo brangesnę mašiną, paskui galbūt pradės galvoti ir apie laikrodžius, nes tikrai yra labai įdomių modelių“, - optimistiškai į ateitį žvelgia 15 metų laikrodžiais prekiaujantis V. Gužauskas.
Lietuvos gatvėmis – automobiliu už 4 mln. litų
Lietuvos gatvėmis riedančių prabangių automobilių kainos siekia nuo kelių šimtų tūkst. iki kelių mln. litų. Bene brangiausias šiuo metu Lietuvos autosalonuose parduodamas automobilis yra „Mercedes-Benz CL 65 AMG“, kurio kaina viršija 750 tūkst. Lt.
Lietuvis, kurio pavardė kruopščiai slepiama, užsisakė vieną galingiausių ir brangiausių automobilių pasaulyje „Bugatti Veyron“ , kurio kaina be mokesčių siekia apie 4 mln. Lt. Į Lietuvą prestižinis monstras turėtų atkeliauti pavasariop.
Be minėto „žvėriuko“ kitais metais Lietuvos gatvėmis turėtų riedėti galingiausias iš visų „Bentley“ modelių – „Bentley Continental GT Speed“; greičiausias kabrioletas pasaulyje „Lamborghini Murcielago LP 640 Roadster“; išskirtinis kabrioletas „Rolls-Royce Phantom Drophead Coupe“.
Prabangus garderobas atnaujinamas kelis kartus per mėnesį
„Pasaulio prabangos prekių rinkoje mūsų atstovaujami prekės ženklai („Escada“, „Gucci“, „Giorgio Armani“, „Prada“, „Dolce&Gabbana“ ir kt.) yra savo srities lyderiai ir statistiškai priskiriami prie pačių komerciškiausių ir vartotojo labiausiai norimų įsigyti prabangos prekių ženklų. Todėl labai sunku išskirti vienų ar kitų mados namų konkrečių prekių populiarumą, nes tiek drabužių, tiek avalynės, tiek aksesuarų kolekcijos paklausios ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, - situaciją prabangos prekėms priskiriamų garsiausių dizainerių kolekcijų rinkoje apibūdino 10 metų jomis Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Du broliai“ vadybininkas Andrius Jankauskas.
Pasak A. Jankausko, siūlomas prekių asortimentas yra labai platus, todėl pirkėjo išlaidos apsipirkimo metu gali nesiekti 200 litų, kitu atveju, jos gali viršyti 100 tūkst. litų ir daugiau. „Yra tokių pirkėjų, kurie apsiperka vieną kartą per sezoną ir daugiau po parduotuves nevaikšto, ir yra tokių, kurie atnaujina savo garderobą keletą kartų per mėnesį arba po kiekvienos kolekcijos pristatymo salone – pastarųjų daugiausia“, - dėstė pašnekovas.
Prieš keletą mėnesių duris atvėrusio verslo, mados ir stilingo laisvalaikio centro „Vilniaus vartai“ rinkodaros skyriaus vadovės Ievos Bieliūnaitės manymu, prabangos prekių sferoje pirkėjo krepšelis yra sąlyginis dalykas. Kaip teigia pašnekovė, prieš didžiąsias žiemos šventes populiariausios prekės klientų tarpe buvo proginė apranga ir aksesuarai, taip pat įvairios dovanos: papuošalai, interjero detalės (krištolas, porcelianas, patalynė).
„Pastaraisiais metais mūsų salonuose daugiau kaip 50 proc. visų prekių nuperka lietuviai (ir toliau lietuvių perkamumas didėja), 25 proc. Europos Sąjungos piliečiai (šis skaičius labai išaugo Lietuvai įstojus į ES), 20 proc. Rusijos piliečiai (juos jau lenkia ES pirkėjai), apie 5 proc. kitų šalių pirkėjai. Statistikai – tai aukštesnes nei vidutines ir labai aukštas pajamas gaunantys pirkėjai. Tokia pati situacija, kalbant apie šiuos ženklus, taip pat yra ir Vakarų Europoje“, - pasakojo A. Jankauskas, kurio atstovaujamos įmonės pardavimai per pastaruosius keletą metų atitinkamai augo 20-24 proc.
