Trečiadienis buvo paskutinė diena, kai už paslaugas buvo galima atsiskaityti elektronine atsiskaitymų knygele SEB banke. Šią savaitę analogiškas paslaugas nustos teikti ir kiti bankai, tą darę iki šiol. Vis dėlto nuo kito mėnesio pradžios daliai vartotojų neužteks ir vien tik popierinių knygelių.

„Po bankų pranešimų apie atsiskaitymo knygelės elektroninio atitikmens panaikinimą visuomenėje kilo ažiotažas šiuo klausimu. Pastaruoju metu gauname labai daug skambučių iš daugiabučių namų savininkų bendrijų su nuogąstavimais ir baime dėl būsimos situacijos, kad gyventojai nebegalės mokėti patogiu, jiems įprastu ir pigiu atsiskaitymo būdu – popierine atsiskaitymo knygele.

Atsakinėdami į šiuos klausimus remiamės Lietuvos banko atstovų viešu užtikrinimu, kad atsiskaitant popierine knygele jokių pasikeitimų nėra ir jie išlieka visa apimtimi.

Tačiau savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT), nuo 2017 m. kovo 30 d. perimanti miesto šilumos ūkio valdymą, nuo veiklos pradžios nesudarys galimybės vartotojams atsiskaityti knygelės pagalba“, – laiške DELFI parašė Vilniaus regione tokius mokėjimus administruojančios „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ direktorius Algirdas Ramanauskas.

Iš tikrųjų VŠT interneto puslapyje skelbiama tokia informacija klientams:

„Nuo kovo 30 d. įmokų surinkėjai mokėjimus priims tik pagal VŠT sąskaitoje įrašytą brūkšninį kodą. Todėl atvykdami į įmokų priėmimo vietas, būtinai turėkite ir pateikite VŠT atsiųstą sąskaitą. Gautą sąskaitą už praėjusio mėnesio paslaugas reikia apmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos“.

Taigi, nurodžius skaitiklių rodmenis už paslaugas VŠT sąskaitas bus galima apmokėti internetu arba grynaisiais ir mokėjimo kortelėmis bankų skyriuose, Grigiškių kredito unijos „Lietuvos pašto“ skyriuose, „Maximų“ kasose, „Perlo“ terminaluose arba „Lietuvos spaudos“ kioskuose.

VŠT atstovė Edita Sirutienė atsiųstame komentare teigė, kad įmonė skatins gyventojus atsisakyti popierinių atsiskaitymo knygelių. Dėl to jie ir buvo informuoti, kad už paslaugas bus galima atsiskaityti pagal atsiųstas sąskaitas.

„Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti šilumos kainos didėjimo priežastis, nes tai yra vienas iš prioritetinių VŠT tikslų. Siekdami mažinti kainą, turime įvertinti visus veiksnius, kurie jai daro įtaką.

Mūsų skaičiavimus, vien įmokų surinkimas pagal popierines knygeles per metus kainuotų apie 300 tūkst. eurų, t. y. šias lėšas reiktų sumokėti tarpininkams, kurie paskirsto informaciją įmokų gavėjui apie įmokas, gautas iš įmokų surinkėjų. Šios sąnaudos būtų įskaičiuotos į bazinę kainą ir tai turėtų sumokėti visi šilumos vartotojai“, – komentavo atstovė.

Jos teigimu, popierinių atsiskaitymo knygelių kituose Lietuvos miestuose atsisakyta jau gerokai anksčiau. Vilnius liko bene vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, kurių gyventojai iki šiol vis dar atsiskaito pagal popierines knygeles.

„Pavyzdžiui, Kauno šilumos vartotojai jau daugiau kaip dešimtmetį nebesinaudoja knygelėmis, Panevėžyje ir Šiauliuose jos taip pat nenaudojamos, nes šiais technologijų laikais privatūs ir juridiniai asmenys už šilumą bei karštą vandenį renkasi atsiskaitymą pagal sąskaitas elektroniniais kanalais.

Atsiskaitymo knygelės formos pildymas ir atsiskaitymas daugiausia yra susijęs su vyresniojo amžiaus žmonių įpročiais. Šie asmenys gali ir toliau pildyti knygeles savo poreikiams, tačiau atsiskaitydami įmokų surinkimo vietose turi turėti VŠT sąskaitas“, – aiškino E. Sirutienė.

Kiek gyventojams kainuos alternatyvos

„Informacinio verslo paslaugų įmonės“ duomenimis, šiuo metu pildydami popierines atsiskaitymo knygeles už paslaugas atsiskaito 102 tūkst. namų ūkių.

„Panaikinus atsiskaitomąją knygelę, mokėtojams pastebimai brangs pati mokėjimo aptarnavimo paslauga. Dabar mokėtojas moka vieną mokėjimo paslaugos komisinį atlygį, atsiskaitydamas už visas gautas komunalines, energetines paslaugas.

Kai nebeliks knygelės, mokėtojai mokės pagal kiekvieną atskirą sąskaitą (mokėjimo pranešimą), vadinasi, ši paslauga brangs. Socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms tai labai aktualu“, – įsitikinęs minėtos įmonės direktorius A. Ramanauskas.

„Mano gilė“ skelbia mokėjimo paslaugų kainas tik tiems puslapio vartotojams, kurie prisijungia prie asmeninės paskyros – už kiekvieną tiekėją po 0,15 Eur, o už „Energijos skirstymo operatoriaus“ elektrą ir „Lietuvos dujų tiekimo“ dujas – 0 Eur. Tiesa, sprendžiant iš ilgų ir sudėtingų taisyklių, su kuriomis turi sutikti vartotojai, šie įkainiai bet kada gali būti keičiami.

Jeigu 102 tūkst. vartotojų už šilumą atsiskaitytų per „Mano gilę“, per metus jiems papildomai tai kainuotų 183,6 tūkst. Eur. (0,15 Eur x 102 tūkst. x 12 mėn.).

„Viena sąskaita“ skelbia, kad įsitraukus keturis ar daugiau teikėjų už mokėjimų paslaugą per mėnesinį reikia mokėti po 1,01 Eur. Įtraukus 1–3 teikėjus, „Vienos sąskaitos“ mokestis – 0,25 Eur už kiekvieną įtrauktą paslaugos teikėją.

Paysera“ reklamuojasi, kad jos sistemoje mokėjimai už komunalines paslaugas yra nemokami. Tiesa, jeigu žmogus atlyginimą ar pensiją gauna ne į „Paysera“ sąskaitą, šią reikia nuolat papildyti. Be to, sprendžiant iš paslaugų tiekėjų sąrašo, ne su visais iš jų „Paysera“ sudariusi sutartis.

Perlo paslaugos“ skelbia, kad vienos įmokos kaina terminale yra nuo 0,19 Eur. „Maximos“ kasose viena įmoka arba mokestis kainuoja 0,21 Eur. „Lietuvos spaudos“ kioskus valdanti bendrovė „Reitan Convenience Lithuania“ neskelbia, kiek kainuoja jos teikiamos mokėjimų paslaugos.

Atsiskaitydami „Lietuvos pašte“ už kiekvieną mokėjimą gyventojai moka mažiausiai 0,27 Eur paslaugos mokestį. Jei taip mokėtų visi 102 tūkst., klientų, per metus jie papildomai išleistų per 330 tūkst. Eur.

Lietuvos bankas nesieja su SEPA

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkonė aiškino, kad VŠT sprendimo dėl popierinių atsiskaitymo knygelių laikas sutampa su įmokų rinkimo naudojant internetą pokyčiais, bet tai esą nėra susiję.

„Internetu el. mokėjimų pokyčiai daromi dėl ES reglamento, vadinamojo SEPA reglamento, įgyvendinimo. Bet tas reglamentas netaikomas popierinėms atsiskaitymo knygelėms.

Popierinės atsiskaitymo knygelės, kaip ir iki balandžio naudojamos elektroninės knygelės, tėra vizualus mokėjimo formos atvaizdavimas vartotojams, tai nėra mokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymo forma). Popierinė atsiskaitymo knygelė padeda vartotojui patogiau susirašyti skaitiklių rodmenis, mokėtojo kodą.

Popierinės atsiskaitymo knygelės dažniausiai naudojamos mokant įmokas grynaisiais pinigais, o tai yra pinigų perlaidos paslauga, kuriai, dar kartą pabrėžiu, SEPA reglamento reikalavimai nėra taikomi ir jokie pokyčiai nuo balandžio mėn. nėra privalomi. Lietuvos banko žiniomis pinigų perlaidų teikėjai nesirengia atsisakyti priimti popierinę knygelę ar artimiausiu metu pakeisti šios paslaugos“, – komentavo specialistė.

Jos teigimu, kaip surinkti mokėjimus (prašant gyventojų inicijuoti mokėjimą su atsiskaitymo knygelės pagalba, siunčiant sąskaitą su brūkšniniu kodu ar kitaip) pačios įmonės sprendžia individualiai, tai nėra reguliuojama.

„Normalu, kad keičiantis paslaugos teikėjams, kaip šiuo atveju vietoje „Vilniaus energijos“ paslaugas teiks VŠT, įmonė peržiūri savo įmokų surinkimo procesus. <...> Ir anksčiau yra buvę atvejų, kai popierinėje atsiskaitymo knygelėje įrašytos įmonės nusprendžia knygelės nebenaudoti, tokių įmonių sprendimų gali būti ir ateityje“, – prognozavo Lietuvos banko atstovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (340)