Pokalbiai partijoms už dyką

 (1)
Mobiliojo ryšio bendrovė “Omnitel” politinėms partijoms rinkimų kampanijos metu pasiūlė ypač palankius paslaugų apmokėjimo planus. Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo teigimu, politinės partijos privalėtų deklaruoti tokią paramą.
“Po rinkimų politinės partijos turėtų įvertinti gautą paramą ir “Omnitel'iui” išsiųsti aukų lapus, o šios bendrovės paramą deklaruoti”,– aiškina Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Pasak Vandos Nekrašienės, “Omnitel” atstovės, bendrovė pateikė pasiūlymą iki spalio 15 d. išsinuomoti mobiliuosius telefonus arba tik SIM korteles.

VŽ duomenimis, politinėms partijoms nuomojantis iš “Omnitel” bendrovės telefoną su SIM kortele (priklausomai nuo išsinuomotų telefonų kiekio), nuomos kaina yra 80–120 Lt, nuomotis vien tik SIM kortelę partijoms atsieis apie 40 Lt.

“Omnitel" atstovai šių kainų nekomentavo. Tačiau p. Nekrašienė patvirtino, jog pokalbiai Lietuvoje išsinuomojusiems šiuos komplektus yra nemokami, o reikia mokėti tik fiksuotą nuomos mokestį.

Pasak p. Nekrašienės, panašios paslaugos yra teikiamos ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau jiems papildomai reikia mokėti ir už pokalbių laiką.

Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, teigė nieko žalingo tokiame partijų rėmime nematąs, tačiau tokią paramą partijos turėtų būtinai įteisinti.

Artūras Zuokas, Lietuvos liberalų sąjungos rinkimų štabo vadovas, teigė, kad liberalai pasinaudojo “Omnitel” suteikta galimybe ir išsinuomojo 5 telefonus. Pasak jo, įstatymas leidžia bendrovėms kai kurias paslaugas rinkimų metu teikti net ir nemokamai.

“Tai yra normalus civilizuotas partijų rėmimo būdas”,– mano p. Zuokas. Jo teigimu, už nuomą sumokėtas išlaidas liberalai įskaičiuos į rinkimų išlaidas, o dėl nemokamų minučių įforminimo turėtų nuspręsti pati “Omnitel” bendrovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Kas atsitinka, kai valstybė duoda pinigus už dyką?

XX amžiaus pajamų paskirstymo sistema visiškai nebeveikia. Globalizacija, technologinė kaita ir lanksčių darbo rinkų paplitimas nulėmė tai, kad vis daugiau pajamų atitenka tiems, kas valdo finansinį, fizinį arba intelektinį turtą, o realusis darbo užmokestis nustojo augti. Pažeidžiamų visuomenės narių pajamos mažėja ir tampa vis nestabilesnės.

Euro zona atnaujina Graikijos skolos mažinimo priemonių įgyvendinimą

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį atblokavo Graikijos skolos mažinimo priemonių įgyvendinimą, užbaigę ginčą su Vokietija, kuris kilo dėl Atėnų vyriausybės netikėtai paskelbtų Kalėdų išmokų.

D. Trumpas verslo vadovams žada mažinti mokesčius ir reguliavimą (19)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas verslo vadovams pirmadienį pažadėjo „masiškai“ apkarpyti mokesčius ir 75 proc. sumažinti reguliavimą.

Po G. Kildišienės istorijos siūlo naują reikalavimą politikais tapusiems verslininkams (24)

Automobilio lizingo istorija, kai buvusi Seimo narė Greta Kildišienė važinėjo „Agrokoncernui“, kurio 100 proc. akcijų valdo Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, priklausančiu „Range Rover“, priminė apie vadinamojo „aklojo fondo“ idėją.

Vilniaus skola pernai sumažėjo 18 proc. iki 315 mln. eurų (31)

Vilniaus miesto skola praėjusių metų pabaigoje buvo 315,2 mln. eurų - 17,7 proc. (67,9 mln. eurų) mažiau nei 2015-ųjų pabaigoje, kai ji siekė 383,1 mln. eurų.