DELFI primena, kad Lietuva šiuo metu turi 12 tarpsisteminių elektros jungčių, iš kurių daugiau kaip pusė - su Rusija ir Baltarusija. Siekdamos savo tinklus sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys ateityje pasitrauks iš BRELL.
„Kalbant apie desinchronizaciją: dabar yra per anksti sakyti, kokios bus sąnaudos. Tai, kas yra žinoma iš 2013-2015 m. atliktų studijų, galimai desinchronizacija kainuotų 800 mln. eurų visam regionui, įskaičiuojant visus reikalingus infrastruktūros pakeitimus. Taigi, projektas gali būti labai brangus. Aišku tai, kad tai yra techniškai įgyvendinama, bet nėra taip paprasta“, - kalbėjo Europos Komisijos pareigūnai.
Jų nuomone, desinchronizacijos projektas yra sudėtingas ne tik techniškai, bet ir politiškai.
„Kodėl? Todėl, kad mes turime Kaliningrado klausimą, o kitos galimybės iki šiol nėra aiškios. Pavyzdžiui, mes nežinome, kaip (desinchronizacijos atveju – DELFI) elgtis su Kaliningradu, ar bus nauja atominė elektrinė Kaliningrade, ar yra naudingiau finansiškai tinklus sujungti su Lenkija, ar su Šiaurės šalių rinka“, - dėstė šaltiniai.
Taigi, kol kas geriausiu sprendimu lieka stiprinti ryšius ir kurti vieningą rinką. DELFI primena, kad šių metų pabaigoje Lietuva planuoja turėti jungtis su Švedija ir Lenkija.
Planuojama, kai visos galimybės bus apsvarstytos ir įvertintos, bus pasirinkti geriausi techniniai, finansiniai ir politiniai sprendimai, o tuomet turėtų prasidėti Baltijos šalių ir Lenkijos derybos su Rusija.
Tuomet iškils pasirinkimas, ar derybos Baltijos šalių ir Lenkijos iniciatyva vyks per Europos Sąjungą, ar jos pasirinks derėtis savarankiškai.
Tikimasi, kad galutiniai studijų rezultatai bus žinomi 2016 m. pabaigoje, tuomet turi būti priimti politiniai sprendimai ir paaiškėtų, kas ir už ką turi mokėti, viliamasi EK.
Nors pokalbiai šia tema su ES pareigūnais jau pradėti - rugsėjo 11 dieną Vienoje susitiko Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas ir už energetikos sąjungą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, kurie aptarė energetikos sistemų sinchroninio darbo klausimus.
Europos Komisijos pareigūnų nuomone, Baltijos šalys užtikrintai siekia elektros tinklų desinchronizacijos, tačiau konkreti data, kada elektros tinklai turėtų būti atskirti, priklausys nuo pasirinktų sprendimų.
„Yra specifiniai žingsniai, kurių reikia imtis, jų pirmasis yra tinkamas „LitPol Link“ jungties veikimas, galbūt ir antroji analogiška jungtis", - manoma EK.
Primena apie pavojus
Europarlamentaro Broniaus Ropės manymu, jei šis klausimas bus sprendžiamas be Europos Komisijos, jis gali pakibti, o jei su EK įsitraukimu – užtrukti.
„Jei įsivelsime į naujas derybas, santykius, aiškinimusis, tai dar dešimt metų nieko nedarysime. Situacija labai aiški, Baltijos šalys nori prisijungti prie Vakarų tinklo, belieka tik sinchronizuoti, nes maitinimą turime”, - teigė jis.
Lietuvos nuolatinės atstovybės ambasadorius ypatingiems pavedimams Albinas Zananavičius tikino, kad negerai, kai Europos Sąjungos valstybės yra integruotos į kitą energetinį bloką.
„Turime politinę situaciją, kai tai turi būti pakeista. Tai nepaprastai sudėtingas projektas dėl to, kad sunku jį pagrįsti ekonomiškai, imant šios dienos paveikslą”, - teigė jis.
Anot A. Zananavičiaus, Lietuvos-Lenkijos dujotiekiui granto suma nesiekia 300 mln. eurų, todėl suvokti 800 mln. eurų vertės projektą yra dar sudėtingiau.
Jo manymu, būtent dėl to atsiranda vilkinimas ir siūloma Baltijos šalims pačioms susitarti. Vis iškylant naujoms idėjoms, kurios turi būti apsvarstytos, ir vėl viskas būtų nukeliama mažiausiai metams.
Atsijungimo atveju grasino nuostoliais
DELFI skelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rudenį pareiškė, kad dėl Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL žiedo Maskva patirs milijardinius nuostolius. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas LRT televizijai teigė, kad praradimus gali tekti kompensuoti Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Lietuva BRELL sutartį pasirašė 2001 metų vasarį.
Nuostoliai dėl trijų Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL elektros žiedo, jungiančio Baltijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją, yra skaičiavimais nepagrįstos interpretacijos, teigė premjeras Algirdas Butkevičius.
Energetikos ministerijos teigimu, derybos dėl sistemos perėjimo iš vienos sinchroninės zonos į kitą turėtų vykti ne tarp atskirų šalių elektros tinklų operatorių, o tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos bei Baltarusijos.
BRELL sutartyje numatoma, kad kuriai nors iš šalių traukiantis iš sistemos, ji turėtų kitoms valstybėms kompensuoti nuostolius. BRELL sutartis yra 5 valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas, kuriame išdėstytos techninės sąlygos ir taisyklės sistemų valdymui, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas. Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą Europos Komisija yra įtraukusi į ES Bendrojo intereso projektų sąrašą.
Sutartį iš Lietuvos pusės 2001 metais pasirašęs tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas Dangiras Mikalajūnas, dabar dirbantis Rusijos elektros energijos milžinės „Inter RAO UES“ atstovybės Belgijoje vadovu, sako, kad kalbos apie galimą milžiniškų nuostolių kompensavimą yra nesusipratimas.
„Man atrodo, kad čia kažkoks nesusipratimas arba žmonių nežinojimas. Ta BRELL sutartis yra techninė sutartis, pasirašyta tuo laiku, kai nebuvo kitų sąlygų. Mes, tarp kitko, pasirašėme metais vėliau negu estai ir latviai ir buvome visą sistemą įstatę į nepatogią situaciją. Dėl nuostolių, tai aiškiai parašyta, kad dėl išėjimo šalys turi tartis, kad nenukentėtų nė viena šalis. Buvo turima galvoje, kad jeigu išeina šalis, tai turi, matyt, pateikti garantijas, kad avariniu atveju nedarys įtakos kaimyninių sistemų, rezervų nereikės“, - BNS yra sakęs D. Mikalajūnas.
Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL daug kainuos tiek Rusijai, tiek ES, nes esą bus izoliuota Karaliaučiaus sritis.
Tuo metu energetikos ministras Rokas Masiulis tikina, kad diskusijos apie galimą žalos atlyginimą jam buvo naujiena. Jo žodžiais, įprasta, kad Rusija naudoja šantažą.
