Po rinkimų žada imtis „Lietuvos geležinkelių“

Vos nesužlugdyta „Rail Baltica“, ES tyrimas dėl konkurencijos pažeidimų, milžiniškos baudos grėsmė dėl išardytos geležinkelio atkarpos į Latviją, nesutarimai su „Orlen Lietuva“. Tai tik kelios temos, lydinčios vieną didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“.

Valstybe valstybėje, šventa karve, nepajudinama politinių lavonų arba giminių irštva ir kitais vaizdingais epitetais vadinamoje bendrovėje po rinkimų gali papūsti permainų vėjai. Bent jau taip kalba geriausiai Seimo rinkimuose pasirodžiusių partijų lyderiai.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius nekomentuoja galimų pokyčių dėl būsimos naujos valdančiųjų koalicijos, tačiau tvirtina, kad įmonė sėkmingai vykdo veiklą.

Į valstybės įmones pažiūrės iš esmės

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra oficialiai įvardijusi kandidato užimti susisiekimo ministro postą, tačiau vienas jos lyderių Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikia peržiūrėti visų valstybės įmonių valdymą.

Politikas atkreipė dėmesį, kad dalis valstybės įmonių tampa „atsarginiu variantu“ kai kuriems veikėjams, kurie negali įsidarbinti kitur. Tačiau taip neturėtų būti:

„Nė viena valstybinė įmonė neturi tapti tam tikrų partijų narių atsarginis variantas, kad tenai jie nebūtų įdarbinami, jei, sakykime, nepatenka į valdžios institucijas“.

S. Skvernelio teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir visos kitos valstybei priklausančios įmonės, turi būti valdomos efektyviai, neužsiimti šalutine veikla, kuri nesusijusi su strateginiu jos tikslu. Pavyzdžiui, energetikos įmonės turėtų orientuotis į tarifų mažinimą.

„Apie konkrečias įmones kol kas nekalbame, nes su situacija reikia susipažinti iš esmės. Bet apskritai kalbant apie valstybės įmones, matome problemą, kad grąža valstybei iš jų veiklos itin maža, jei neklystu, iki 3 proc. Skandinavijoje šis rodiklis siekia 9–12 proc. Jeigu įmonė yra valstybės, ji turi duoti grąžą, negali egzistuoti tik dėl savęs, dėl savo atliekamų funkcijų“, – svarstė jis.

Šventa karvė arba valstybė valstybėje

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ tapo savotiška „valstybe valstybėje”. Ši situacija esą turi būti sprendžiama siekiant užtikrinti geležinkelių transporto sektoriaus skaidrumą.

„Dabartinė įmonės vadovybė nekelia pasitikėjimo. Išsamiai nagrinėsime pertvarkymo pagal Europos Komisijos keliamus reikalavimus perspektyvas, įmonę atskiriant į dvi dalis bei paskirstant atsakomybes už krovinių ir keleivių vežimą bei infrastruktūros valdymą. Atskirą dėmesį ketiname skirti ir tam, kiek ši įmonė sumoka dividendų į valstybės biudžetą“, – komentavo jis.

Beje, Aivaras Abromavičius, kurį konservatoriai įvardija kaip galimą kandidatą į susisiekimo ministrus, „Lietuvos geležinkelius“ DELFI konferencijoje neseniai vadino „šventa karve“. Jo teigimu, šios įmonės veiklą būtina skaidrinti.

„Galbūt viceministras (t. y. susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, – aut past.) visai neprastas, bet nelabai normalu, kad valdybos pirmininkas būtų valdininkas.

Šiuo metu nepriklausomi direktoriai sudaro tik 1/3 visų valstybės įmonėse esančių direktorių
Norėčiau, kad eitume skandinavišku modeliu, kur 35 valstybines įmonės ir 345 nepriklausomi direktoriai. Nesinorėtų, kad valdininkai spręstų pačių didžiausių valstybės įmonių likimą, ir apskritai pačių didžiausių šalies įmonių ateitį, nes jie nėra kompetentingi“, – kalbėjo A. Abromavičius.

Džiaugiasi sėkminga veikla

DELFI paklausė „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, dėl ko įmonės valdyba, kuri po rinkimų gali būti pakeista, turėtų jį palikti toliau vadovauti įmonei.

„Man, kaip „Lietuvos geležinkelių“ vadovui, nėra etiška aptarinėti galimus politinius pokyčius po Seimo rinkimų. Bendrovės valdybos ir administracijos vadovo kompetencijos apibrėžtos įstatuose ir man būtų neetiška dabar teikti pasiūlymus, kokius klausimus turėtų svarstyti valdyba.

Daugybę metų bendrovė sėkmingai įgyvendina savo pagrindines funkcijas – gabena krovinius, veža keleivius, investuoja į bendrovei valdyti patikėtą valstybei priklausančią geležinkelių infrastruktūrą. Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, Lietuvai nereikia dotuoti jokios su geležinkeliais susijusios veiklos“, – komentavo jis.

Vadovo teigimu, verta džiaugtis, kad valstybei svarbius projektus ir kasdienius darbus nudirba daugiau nei 11 tūkst. bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojų. Be to, įmonės pasiekimai esą įvertinti ir kitų, patenka į vertingiausių Baltijos šalių įmonių dešimtuką, yra 8-ta tarp didžiausių ES vežėjų pagal krovinių gabenimo apimtis.

S. Dailydka neatsakė į klausimą, kaip vertina pasiūlymus išskaidyti skirtingas „Lietuvos geležinkelių“ veiklos sritis – t. y. keleivių, krovinių vežimą ir geležinkelių infrastruktūros priežiūrą:

„Man, kaip bendrovės vadovui, nėra etiška vertinti politinius sprendimus, net jeigu kokie nors pasiūlymai ir būtų“.

Anot direktoriaus, išardyti bėgius nuo Mažeikių iki Latvijos sienos (vadinamąjį Rengės ruožą), dėl ko bendrovei dabar gresia didelė bauda, buvo būtina, nes specialios techninės revizijos metu nustatė, kad rasti trūkumai gresia traukinių eismo saugumui, galima ekologinė katastrofa.

„Nuo 1972 m. neremontuoto kelio susidėvėjimas buvo vienodas visame ruože, todėl buvo nuardytos viršutinės kelio konstrukcijos. 2010 m. arbitražo teismo sprendimu konstatuota, kad „Lietuvos geležinkeliai“ veikė tinkamai ir teisėtai, o reiškiamos pretenzijos dėl žalos atlyginimo nepagrįstos. „Orlen Lietuva“ skundo pagrindu inicijuotas Europos Komisijos konkurencijos pažeidimo tyrimas šiuo metu nėra pasibaigęs“, – paaiškino direktorius.

Ketvirtadalis visų pažeidimų procedūrų?

Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas DELFI informavo, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų Europos Komisija nėra pradėjusi procedūrų prieš Lietuvą.

Tyrime dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, susijusių su geležinkelio atkarpa iki Latvijos sienos, Lietuva formaliai nedalyvauja, nes tai yra konkurencijos taisyklių laikymosi klausimas.

„Lietuvos geležinkelius“ valdanti Susisiekimo ministerija šiuo metu turi 12 dar tebesitęsiančių ES teisės pažeidimų procedūrų, iš jų 2 susijusios su geležinkeliais. Vis dėlto tai esą nėra pažeidimai, susiję su „Lietuvos geležinkeliais“, o vėlavimas įgyvendinti direktyvas, už kurias ministerija yra atsakinga. Beje, departamento vadovas informavo, kad iš viso dabar tęsiamos 44 procedūros dėl Lietuvos institucijų.

Susisiekimo ministerija informavo, kad nuo 2000 m. „Lietuvos geležinkeliams“ buvo skirta apie 768 mln. Eur ES lėšų. Bendrovę patikėjimo teise valdanti ministerija teigia, kad šios lėšos buvo panaudotos tikslingai.

Šiuo metu vertinamas 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo poveikis transportui. Atliktas vertinimas esą turės detaliau atskleisti panaudotų ES lėšų efektyvumą ir naudą geležinkelio sektoriuje. Vertinimą planuojama baigti lapkričio 30 d.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių renka įmonės valdyba, o šią – Susisiekimo ministerija.
Dabartinės valdybos įgaliojimai baigsis 2018 m. sausio 2 d.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius narius jos kadencijai dar nepasibaigus. Pavieniai valdybos nariai renkami iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybą sudaro: susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas (valdybos pirmininkas), ministerijos kancleris Tomas Karpavičius, ministro patarėjas Alfonsas Macaitis, nepriklausomi nariai – Ričardas Čepas ir „Verslo angelų fondo I“ partneris, finansų konsultantas Algimantas Variakojis.