Po įvykio degalinėje internautai sujudo: vardija keistus nutikimus

Antradienio vakarą feisbuke paviešintas vaizdo įrašas, kaip Klaipėdoje esančioje „Orlen“ degalinėje degalinės skaitiklis sukasi, nors pistoletas yra išorėje ir degalai nebėga, įžiebė tikrą audrą tarp internautų. Vieni tvirtino, kad panaši situacija yra įvykusi ir jiems, kiti, kad degalinės dažnai randa būdų sukčiauti parduodant degalus. Kliuvo kone visiems degalinių tinklams.

DELFI aiškinosi, ar tikrai į automobilių bakus gali patekti daugiau degalų, nei telpa bake ir kaip yra užtikrinama, kad tokių įvykių nebūtų.

DELFI primena, kad užfiksuotame ir feisbuke patalpintame įraše aiškiai matyti, kad benzino pistoletas yra ištrauktas, bet suma – didėja. „Orlen“ degalines valdančios įmonės „Ventus-Nafta“ rinkodaros specialistė Anna Dordzik-Paškevičienė paaiškino, kad balandžio 3 dieną degalinėje buvo rastas degalų nuotėkis.

Jis įvyko, nes įrašą dariusiam asmeniui pilantis degalus sugedo vožtuvo sandariklis. Vis dėlto po milžiniško susidomėjimo sulaukusio įrašo ėmė plūsti komentarai su atsiliepimais, kad jiems irgi yra įvykę panašių incidentų.

„Man toje pačioje kolonėlėje vakar buvo panašiai. Ištraukiau pistoletą, ir už kokias 4 sekundes dar įkapsėjo 11 centų. Pagalvojau, gal pasirodė“, – rašė vienas jų.

„Ne naujiena. Senesniuose automobiliuose gali nepastebėti, bet aš asmeniškai esu borto kompo pagalba porą kartų pastebėjęs, kad ~3 litrais mažiau įpylė, negu priskaičiavo. Dažniausiai būna, kad pačio pylimo pradžioj nuspaudi pistoletą, o slėgio dar nėra“, – patirtimi dalinosi kitas.

„Žiauru žiauru... Sugebėjau įpilti į mašiną 5 litrais daugiau nei telpa? Nuėjau į degalinę, sakau: valdžią man pakvieskit, nes už kurą nemokėsiu...Tai pardavėjos išraudonavo...Valdžios tipo nėr ir t. t.“, – rašė dar vienas komentatorius.

„Man ir kilo įtarimas, kad kažkokia nesąmonė su tuo kuru. Į baką tiek netepa, kiek pripila“, – jam antrino kitas.

„Naujos technologijos, mašinos varomos oru“, „Neilgai laukt reikėjo, orą apmokestino“, „Ne kartą sakiau, kad Lietuva stebuklų šalis“, – tokie ir panašūs komentarai plūdo po vaizdo įrašu (komentarų kalba taisyta – DELFI).

„Naujos technologijos, mašinos varomos oru“, „Neilgai laukt reikėjo, orą apmokestino“, „Ne kartą sakiau, kad Lietuva stebuklų šalis“, – tokie ir panašūs komentarai plūdo po vaizdo įrašu.

Tuo tarpu „Orlen“ ir kitų degalinių tinklų kolonėles prižiūrinčios įmonės „Unitechna“ direktoriaus pavaduotojas technikai Arnoldas Navickas sako tokių komentarų vertinti nenorintis: „Sunku vertinti įvairius komentaruose minimus scenarijus neįsigilinus į konkrečias aplinkybes. Tačiau verta prisiminti, jog degalinėse esančių kolonėlių patikrą – planinę ir atsitiktinę – atlieka Metrologijos inspekcija. Yra numatytos paklaidos ir diegiama įranga dirba šių paklaidų ribose.“

Paklaustas, kaip dažnai įvyksta tokie ir panašūs įvykiai, A. Navickas pateikė tvirtino, kad įmonės praktikoje daugiau tokių įvykių nebuvo atsitikę.

Jis pasakojo, kad „Orlen“ degalinių tinkle kolonėlių patikrinimai įvyksta kas mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad kas tiek tikrinami ir kiti degalinių tinklai. „Papildomas profilaktines įrangos patikras kiekvienas degalinių tinklas atlieka savo nuožiūra. Privatūs tinklai praktiškai visai nesitikrina. Jie kviečia tik į gedimus“, – sako jis.

Terpė sukčiauti – yra

Degalinių patikrinimus Lietuvoje rengia Lietuvos metrologijos inspekcija. Inspektoriai su specialiais įrenginiais gali pamatuoti, kiek tiksliai pilami degalai, ar nėra pažeistos plombos, naudojamos tam, kad nebūtų galima pakeisi iš tiesų naudojamo degalų kiekio.

Vis dėlto gana absurdiškai atrodo tai, kad prieš planinius degalinių patikrinimus jų atstovai yra informuojami 10 dienų prieš atvykstant inspekcijos specialistams.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities viršininkas Igoris Tkačenko neneigė, kad tokia situacija yra išties keista: „Taip yra, nes mes privalome taip pagal visus reikalavimus šios dienos, ir maža to, mes paskelbiame internete prieš mėnesį apie mūsų planus, kur ir ką mes tikrinsime. Šiaip tai yra ministerijos nurodymas, ir aš kaip suprantu, visos inspekcijos taip dirba, įspėjimas – paprastas dalykas, tik nebent jei kažkoks skundas yra, arba atsirado galimybė netikėtą patikrinimą padaryti, bet jų gal 5-10 proc. iš visų bendrai atliekamų patikrinimų būna.“

Paprašytas patikslinti, ką turi omenyje sakydamas „atsirado galimybė patikrinimą padaryti“, inspektorius pažymi: „Jei mes turime įtarimą iš karto, kad ten gali būti pažeidimas, arba gal ilgai nebuvo tikrinta ta vieta, o yra duomenų, kad tokiuose panašiuose objektuose yra pažeidimų.“

Pats jis nedaugžodžiavo dėl tokios tvarkos: „Kaip jums pasakyti, mes esame tarnautojai, mums yra nurodyta, mes vykdome nurodymus. Mes turime savo nuomonę šitam dalykui, bet išsakyti jos negalime“, – sakė I. Tkačenko.

Ūkio ministerijos specialistai DELFI patikino, kad tokia tvarka yra nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje. Į tai, kad tokiu būdu gali būti sudaroma terpė piktnaudžiauti jie pateikė tokį komentarą:

„Verslo priežiūros politikos gerinimo pagrindinis tikslas yra, kad kuo mažiau būtų trikdoma ūkio subjektų veikla ir veiksmingai apsaugomos įstatymais bei kitais teisės aktais ginamos teisės ir teisėti interesai. Tikslas – ne nubausti, ar rasti pažeidimą, o užtikrinti, kad ūkio subjektai laikytųsi jų veiklai taikomų reikalavimų. Dalis ūkio subjektų po pranešimo apie planuojamą atlikti pas juos patikrinimą gavimo šalina esamus pažeidimus, šiuo atveju atlieka matavimo priemonių metrologines patikras.“

Ūkio ministerijos specialistai taip pat paaiškino, kad tokie reikalavimai įspėti prieš patikrinimus privalomi visoms ūkio subjektų priežiūrą atliekančioms institucijoms, išskyrus mokesčių administratorių, muitinę ir finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekančius subjektus.

Skundų – vienetai

I. Tkačenko atskleidžia, kad komentarų gausa po įrašu feisbuke, jam atrodo keistai. Jis patikina, kad skundų inspekcija sulaukia itin mažai, mažai aptinkama ir pačių pažeidimų degalinėse, tokia problema buvo smarkiai įsivešėjusi tik daugiau nei prieš 6 metus. „Per ketvirtį 2-3 skundus gaunam, bet dažniausia nepasitvirtina. Viskas degalinėse tvarkoj pas mus, retas dalykas, kad būna kažkas. Kad yra sistematiški pažeidinėjimai – tikrai ne“, – komentavo inspektorius.

Anot jo, sunku net prisiminti, kada paskutinį kartą degalinė buvo bausta, šiuo metu daugiau baudų išrašoma dėl suskystintų dujų: „Tiesiog įranga sudėtingesnė, sudėtingiau prižiūrėti.“

Visgi baudos yra juokingai mažos, be to pats degalinių tinklas nepatiria žalos. „Baudos yra vienodos. Jeigu pirmą kartą pažeidė – gauna pusę minimalios baudos – 50 eurų, tai minimali yra 100 eurų, o pakartotinis nusižengimas jau pagal nusižengimo kodeksą vertinamas. Bauda skiriama atsakingam asmeniui, tai dažniausia būna degalinės vadovas, nes , vadinasi, jis neprižiūri, jei pažeidimas nustatytas“, – pasakojo I. Tkačenko.

Kodėl prisipila daugiau nei telpa bake

Į komentarus, kad ne vienam komentatoriui pavyko įsipilti degalų daugiau, nei telpa bake, I. Tkačenko kiek kelia juoką: „Labai norėjau visai visuomenei paskelbti tai. Pirmiausia, žmonės nežino savo kuro bako talpos. Tai vienas dalykas. Antras – tam pase, kur jis yra nurodytas, nurodoma ne litrais daugumoj, o galonais, o paskui, kai verčia, tai nepasistengia ten kažką perskaičiuoti, tai ir būna taip: parašyta – 45 galonai, o išverčia – 45 litrai, nors galono su litru tūris nesutampa.

Antra, jeigu pila pilna baką, yra ir kakleliai, vamzdeliai – tai kol prisipils tas benzinas, jis užpildo ir šias papildomas talpas. Jeigu tai, tarkime, dyzelinis automobilis, koks „Land Rover“, tai ta talpa ir kiekis gali būti pakankamai didelis, kokie keli litrai.“

Jį taip pat juokina tokios kalbos, kad vieną kartą pripylus pilną baką Lietuvoje vairuotojas nuvažiavo vieną atstumą, kai to paties automobilio baką užpildžius degalais esant kokioje Vokietijoje, nuvažiuotas atstumas jau buvo didesnis. „Jeigu taip rimtai, tai Vokietijoje ir keliai kitokie, ir čia nuo daug ko priklauso tokie dalykai: nuo vairuotojo įgūdžių, vėjo, temperatūros, nuo labai daug visokių dalykų gali priklausyti benzino suvartojimas“, – sako jis.

Priklauso ir nuo oro

Degalinių patikrinimo metu dažniausiai dalyvauja keli inspektoriai, kurie įpilamą degalų kiekį tiria su specialiu įrenginiu saikikliu. Jame telpa 10 l degalų. Matuojant leidžiama iki 0,5 proc. paklaida.

I. Tkačenko teigimu, įpilamas degalų kiekis, jeigu teisingai nustatytas benzino dozatorius, negali skirtis, tačiau gali skirtis tūris, kuris priklauso netgi nuo to, koks oras yra lauke.

„Aš galvoju, kad ir jūs žinote paprastą fizikos dėsnį, kad nuo šilumos kūnai plečiasi. Tai va ir viskas. Jei temperatūra lauke yra 20 laipsnių, tai benzinas truputį plečiasi, jei -10 – tai susispaudžia. Bet šitas plėtimasis apskaičiuojamas mūsų detalioje lentelėje, kur yra nurodyti tie temperatūriniai koeficientai ir kaip jie veikia. Ir tokiu būdu mes nustatome, koks yra kūnų plėtimasis, atsižvelgiam į tai.

Tai jeigu lauke 25 laipsniai, pylėm 10 litrų, bei visumoje gali būti 10 litrų 50 ml. Atsižvelgus į tą temperatūrinį koeficientą, mes apskaičiuojame, kad tikrasis pripiltas kiekis viso 9,70 litro. Tai neviršija leistinos ribos, bet yra mažiau nei 10 litrų“, – paaiškina jis.

Dėl komentarų, kad tik paėmus benzino pistoletą ir pradėjus pilti degalus, keletą sekundžių jie nebėga, o skaitiklis jau sukasi, specialistas turi paprastą atsakymą.

„Yra tokių klientų, kurie pabaigę pilti degalus ištraukia pistoletą, paima tą šlangą ir likusius degalus šlangoje dar išpila. Tai kas, jūsų manymu, bus, atvažiavus kitam klientui. Kadangi šlanga yra tuščia, tai ji, pradėjus kitam klientui pilti degalus, kol užsipildys, tai čia, žinokit, jei visa šlanga – apie litrą gali būti. Tai taip ir yra, žmogus paspaudžia pistoletą, laukia, kada pradės bėgti degalai, dozatorius jau sukasi, kažką skaičiuoja, o benzino – nėra“, – aiškina inspektorius.

Jis patikina, kad pats svarbiausias dalykas – tinkamai sureguliuoti degalų dozatoriai, tokiu atveju problemų ir netikslumų neturėtų pasitaikyti.