Galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis LAT nutarė 58 metų J. E. Petraitį pripažinti kaltu dėl sukčiavimo, kai šis suklastojo paprastąjį vekselį ir iš antikvarinėmis vertybėmis prekiaujančio Danijos piliečio siekė gauti daugiau kaip 520 tūkst. eurų tariamą skolą.
Tačiau verslininkas už grotų nesės – jį išgelbėjo praėjusių metų kovą Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis pirmą kartą teisiamiems asmenims bausmės vykdymą galima atidėti, žinoma, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pasak kasacinės instancijos teismo teisėjų, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad J. E. Petraitis nuteistas pirmą kartą už sunkaus nusikaltimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, vedęs, turi tris vaikus, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegija nusprendė, jog yra pagrindas nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl sukčiavimo nuteistam J. E. Petraičiui teismas skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis negalės išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismo nutartimi J. E. Petraitis buvo išteisintas dėl netikro dokumento panaudojimo, nes šio nusikaltimo sąvoka yra sukčiavimo sudėtinė dalis.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. E. Petraitis nuo 2004 m. vasaros iki 2008 m. sausio 28 d. pagamino netikrą paprastąjį vekselį: ant tuščio lapo su Danijos piliečio parašu kopijavimo aparatu ar lazeriniu spausdintuvu atspausdino kompiuteriu paruoštą tikrovės neatitinkantį paprastojo vekselio tekstą lietuvių ir anglų kalbomis.
Jame buvo nurodyta, kad vekselis surašytas 2004 m. liepos 15 d., Vilniuje, ir kad pagal šį vekselį Danijos pilietis besąlygiškai įsipareigoja iki 2007 m. liepos 15 d. J. E. Petraičiui ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui sumokėti 1,8 mln. litų grynaisiais pinigais arba pervesti į kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
Pasirašytą vekselį prieštaringai vertinamas verslininkas pateikė notarų biurui, prašydamas iduoti vykdomąjį įrašą, o po dviejų kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo. Antstolių kontoroje tariamos skolos išieškojimui užtikrinti buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
Pasak teismo, kreipdamasis dėl tariamos skolos išieškojimo J. E. Petraitis suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir esmę, suvokė jais sukeltinus padarinius ir sąmoningai jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje taip pat buvo nustatyta, kad J. E. Petraičio gyvenamojoje vietoje 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikta krata, jos metu pareigūnai rado aštuonis A4 formato tuščius baltos spalvos popieriaus lapus su Danijos piliečio parašais.
„Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. E. Petraitis ėmėsi aktyvių veiksmų, įtraukdamas ir sutuoktinę Giedrą Petraitis, šiems daiktiniams įrodymams sunaikinti, – pabrėžė teisėjai. – Ši aplinkybė patvirtina, kad išteisintasis šiuos įkalčius vertino kaip keliančius jam grėsmę būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.“
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas J. E. Petraitis nepripažino jam pateiktų kaltinimų. Jis nuo seno yra žinomas mūsų šalies teisėsaugininkams: dar 2005 m. pareigūnai, tyrę ikonų kontrabandos bylą, J. E. Petraitį buvo uždarę į areštinę, bet jo kaltės įrodyti nepavyko, jis byloje liko liudytoju. O 2009 m. buvęs kandidatas į prezidento postą buvo teisiamas dėl marškinių, tevertų 5 Eur, vagystės iš padevėtų drabužių parduotuvės „Humana“.
