Svaro sterligų kursas smigo į dugną, akcijų rinkos prarado milijardus, vietos ir užsienio verslininkai prakalbo apie investicijų stabdymą ir tūkstančių darbo vietų naikinimą.
Kokios įtakos visa tai turės lietuvių emigrantų piniginei?
Kaip jau buvo skelbta, nuo praėjusio penktadienio svaro sterlingų kursas krito į 31 metų žemumas, o didžiausių šalies bendrovių vertė, nepaisant politikų pastangų nuraminti rinkas, sumažėjo 40 mlrd. svarų sterlingų.
Pastarosiomis dienomis nemažai bendrovių ir skirtingų šalių vadovų svarstė apie planus mažinti investicijas salyne. Pavyzdžiui, pagarsėjęs verslininkas Richardas Bransonas dienraščiui „The Guardian“ pasakė atvirai: „Kinijos verslininkai, su kuriais buvau susitikęs, ir kurių investicijos Anglijoje didžiulės, dabar žada ne tik jas sustabdyti, bet iškelti ir tai, ką jau investavo. Dėl to bus prarasta tūkstančiai, tūkstančių tūkstančiai darbo vietų“.
Britanijos maisto ir gėrimų pramonė, kurioje trečdalį iš 450 tūkst. darbuotojų sudaro išeiviai iš Rytų Europos taip pat sunerimusi.
Kalbėdamas apie juos, Maisto ir gėrimų federacijos direktorius Ianas Wrightas, kad šioje srityje gali pristigti darbuotojų: „Neišvengiamai jie yra išsigandę ir nebežino, ką daryti toliau. Gali būti, kad daugelis nuspręs išvykti namo“.
Be to, daugelis prekybininkų ir žemės ūkio produkcijos gamintojų įspėjo apie didėsiančias kainas.
Nusipirkti galės mažiau
Lietuvos ekonomistai kur kas ramiau žiūri į susiklosčiusią situaciją ir prognozuoja, kad bent artimiausiu metu Anglijoje dirbančių emigrantų piniginės ypatingai nenukentės.
„Aišku, atsiranda kitokio pobūdžio iššūkių – jau dabar girdime nemažai signalų, kad patys britų verslininkai galvoja apie savo darbo vietų ir verslo perkėlimą į kitas valstybes, iš kur būtų galima patogiau vykdyti veiklą, apie galimus investicijų karpymus. Pagaliau šiek tiek ilgesnėje perspektyvoje gali kilti problemų ir darbo vietomis, kurios susijusios daugiau su ES“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, kol kas sunku vertinti, kiek tai paveiks Britanijos ekonomikos plėtrą.
„Bet kuriuo atveju, kalbama, kad šiais metais, žinoma, recesijos dar nebus, bet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų būti lėtesnis nei anksčiau prognozuota – maždaug 1,5 proc. Kitais metais, ištisus metus kritimo galbūt ir nebus, bet 2 ketvirčius iš eilės įmanomas ir recesijos variantas, kai fiksuojama techninė recesija“, – komentavo G. Nausėda.
Jis abejojo, ar iš karto sumažės tautiečių pajamos.
Esą recesija nebūtinai reiškia, kad atlyginimai karpomi visuose sektoriuose, kartais jų apskritai išvengiama, ypač dėl infliacijos. Tiesa, jei atlyginimai nesikeis tai jų perkamoji galia realiai gali sumažėti dėl infliacijos.
„Manyčiau, artimiausiais metais nereikėtų baimintis dėl savo darbo vietos arba atlyginimo mažėjimo. Tačiau dėl jų piniginių perlaidų, jau dabar galime konstatuoti, kad jų ekvivalentas eurais bus mažesnis tiek, kiek susilpnės svaras sterlingų. Po fakto jis jau susilpnėjo jau 10 proc.
Galima būtų sakyti taip: atlyginimai svarais gal nemažės, bet atlyginimai skaičiuojant eurais jau labai sumažėjo ir pakankamai reikšmingai. Žmonėms, kurie vienaip ar kitaip sieja savo gyvenimą arba ateitį su Lietuva, tai, žinoma, yra prasta naujiena“, – sakė G. Nausėda.
Neverta tikėti sugrįžtančių emigrantų
„Nuvertėjęs svaras labai padidino Jungtinės Karalystės (JK) eksportuotojų konkurencingumą. O tai vienareikšmiškai yra didelis potencialas eksporto augimui į JAV ir ES jau šiemet ir 2017 m.
Aišku, tie neigiami lūkesčiai ir neapibrėžtumas, kokia bus JK ateitis, ar ji liks ES, ar sugebės išstodama susiderėti Norvegijos sąlygas, sukuria situaciją, kai įmonės atideda investicijas, kai kuriuos projektus gali iš viso atšaukti ir tai būtų neigiama įtaka JK ekonomikai“, – aiškino jis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad ekonomikos nuosmukis tikrai nesieks 5 proc. BVP. Esą labiausiai tikėtina trumpalaikė recesija – pora ketvirčių BVP trauksis šiemet, bet kitais metais, tikėtina, JK ekonomikos tiesiog stagnuos.
„Emigrantai gali išgyventi dėl to, kad nuvertėjo valiuta, kuria jie gauna pajamas. Aišku, labiausiai svaras nuvertėjo JAV dolerio atžvilgiu. Euro atžvilgiu kursas dramatiškai nepakito – 5 proc. nuvertėjimas iš esmės nekeičia situacijos.
Reali perkamoji galia tų perlaidų, kurias gauname iš JK, sumažės, bet Lietuvos ekonomikos kontekste ši suma visiškai neapčiuopiama“, – komentavo N. Mačiulis.
Jo teigimu, dabartinis JK ekonomikos šokas tikrai ne toks, kad galėtume tikėtis, kad išaugs nedarbas ir didelė dalis lietuvių emigrantų praradę darbą grįš į Lietuvą.
Pajus vykstantys į užsienį
„Mūsų prognozėmis, Britanijos ekonomika patirs tam tikrų iššūkių dėl padidėjusio neapibrėžtumo, kas bus ateityje – ar ji liks ES, ar išstos ir kada išstos. Panašu, tai nebus artimiausiu metu – galbūt tikrai vėliau nei 2018 m. ir, tikėtina, gal net vėliau nei 2020 m.
Dėl neapibrėžtumo bus mažiau investicijų, ypač finansų sektoriuje. Tačiau didelio nuosmukio nesitikime. JK centrinis bankas planuoja mažinti palūkanų normą, skatinti ekonomiką. Taip kad tiesioginis poveikis bus didesnis tik dėl valiutos nuvertėjimo“, – aiškino jis.
Ekonomisto teigimu infliacija mažins vietinių gyventojų realias pajamas.
„Tai yra chrestomatinis pavyzdys, panašiai buvo Rusijoje, tik, aišku, ne tokiu dideliu mastu. Vis dėlto gyventojų perkamoji galia kris. Kritimą labiausiai pajus išvykę į svečias šalis. Jei migrantai sugrįš į Lietuvą, jų perkamoji galia bus sumažėjusi. Tai gali turėti kokios nors įtakos ir Lietuvos ekonomikai, nes skaičiuojant nominalia verte eurais, tikėtina, kad perlaidos iš JK sumažės“, – komentavo Ž. Mauricas.
