Skelbiama, kad per šių metų pirmą pusmetį „Orlen Lietuva“ patirti nuostoliai siekė apie 3,5 mlrd. Lt. Įmonės pranešime teigiama, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos situacija labai pablogėjo pernai antrąjį ketvirtį, kai maržos pasiekė 10-ies metų žemumas, taip pat padidėjo spaudimas jūriniuose pardavimuose.
„PKN Orlen“ atstovai teigia, kad „Orlen Lietuva“ nuostoliai neturi įtakos patronuojančios įmonės finansinei padėčiai.
„Tai taip pat nereiškia, kad „Orlen Lietuva“ negali tęsti savo veiklos. Mes pasiryžę gerinti Lietuvos naftos gamyklos padėtį, mažinant bendrąsias ir darbo jėgos sąnaudas [...] Pirmas ir ketvirtas metų ketvirčiai tipiškai yra sunkiausi periodai naftos perdirbimo versle, kai rinkoje maržos mažiausios ir krenta pardavimai. Todėl galvojame ir apie blogiausią scenarijų, kuris gali išsipildyti 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje. Pirmas žingsnis gali būti, kad būsime priversti laikinai uždaryti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą“, - pranešime cituojamas „PKN Orlen“ viceprezidentas Slawomiras Jedrzejczykas.
Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ kartu su antrojo ketvirčio rezultatais gali paskelbti ir apie bendrovės „Orlen Lietuva“ ateitį.
Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai krito 24 proc. tiek dėl pardavimų jūroje, tiek Latvijos ir Estijos rinkose, rašoma įmonės ataskaitoje.
„Bentrovės „Orlen Lietuva“ finansiniai rezultatai išlieka nepalankių makroekonominių sąlygų įkaitais. Artimiausiais mėnesiais kompanija dėmesį skirs sprendimų įgyvendinimui, kurie „Orlen Lietuva“ situaciją galėtų paveikti teigiamai trumpalaikiu laikotarpiu, ypač logistikos srityje. Turint tai omenyje, „Orlen Lietuva“ nesitiki išskirtinio palaikymo iš partnerių Lietuvoje, tik lygių teisių kaip verslo partneriai“, - rašome bendrovės pranešime.
Bendrovė primena, kad dėl bendradarbiavimo su „Lietuvos geležinkeliais“ jau kreipėsi į Lietuvos valdžią, tačiau „kol kas išgirdo tik deklaravimus, tačiau jokių iš valdžios konkrečių veiksmų nebuvo imtasi“.
Teigiama, kad bendrovė skaičiuoja laikino gamyklos uždarymo galimą kainą: kiek kainuoja gamyklą uždaryti, uždarymo metu patiriamas išlaidas ir gamyklos paleidimo iš naujo kainą.
„Jei pasirodys, kad šios išlaidos yra mažesnės nei potencialus nuostolis, kuris gali būti patirtas gamyklai veikiant, „Orlen Lietuva“ gamyklos darbas gali būti laikinai stabdomas. Tokio uždarymo laikas ir sprendimas, ar gamykla turi būti uždaryta visam laikui, priklausys nuo tolimesnio pasaulinės naftos perdirbimo maržos vystymosi“, - tęsė „PKN Orlen“ atstovas.
Iš Lenkijos „Verslo žinias“ pasiekė neoficialios žinios, kad gali būti paskelbta, jog nuo 2015 m. naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose dirbtų tik minimaliu režimu, kuris būtinas technologiniams procesams palaikyti.
Paprašius „PKN Orlen“ atstovų patvirtinti arba paneigti šią informaciją, koncerno spaudos tarnybos el. paštu atsiųstas atsakymas nebuvo konkretus – koncerno atstovai tik pakvietė stebėti šiandien vyksiančią konferenciją, kurioje bus skelbiami rezultatai.
Svarbiausia - finansai
Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, komentuodamas galimą gamyklos uždarymą, DELFI teigė: „Ekonomine prasme ši gamykla veikia su neigiamais pinigų srautais. Atmetus emocijas, jeigu akcininkas neplanuoja ryškesnių pokyčių, toks scenarijus yra įmanomas“.
Pasak pašnekovo, jei anksčiau lenkų investicija į naftos perdirbimo gamyklą buvo matoma kaip geopolitinė, stiprinanti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, dabar lenkams svarbesni ekonominiai kriterijai.
„Kaip ir visi dalykai ekonomikoje juda ciklais, taip ir dabar yra blogas metas, perdirbimo maržos mažos. Tačiau sakyti, kad sektorius neperspektyvus negalima. Iš kitos pusės Europoje matome pajėgumų perteklių, Amerika energetikos srityje labai konkurencinga dėl skalūnų, taigi, kaip ir visuose sektoriuose, išgyvena stipriausi. Prognozuoti, kada baigsis mažų maržų laikotarpis labai sunku“, - teigė jis.
Įmonė neskuba pasinaudoti pasiūlymu
Trečiadienio rytą Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius primena, jog „Orlen Lietuva“, kaip ir visos kitos Europos Sąjungoje (ES) veikiančios naftos perdirbimo įmonės, pastaraisiais metais susiduria su struktūrinėmis sektoriaus problemomis, kurias lemia esminiai pokyčiai pasaulinėje degalų rinkoje.
Tačiau esą vos pasirodžius pirmiesiems signalams apie „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose patiriamus finansinius sunkumus, premjeras palaikė įmonę, Lietuva iš savo pusės pateikė pasiūlymus įmonei.
„Nors Vyriausybė neturi galimybės tiesiogiai veikti komercinių procesų įmonėje, tačiau vos patyrusiai sunkumų „Orlen Lietuva“ išreiškėme paramą veiklos tęstinumui. 2014 m. gegužės 6 d. pats asmeniškai buvau susitikęs su įmonės vadovais ir sakiau, jog Vyriausybė yra pasirengusi bendradarbiauti sprendžiant visus jų keliamus klausimus, aptarėme galimus sprendimo būdus. Tačiau iki šiol trūksta pačios „Orlen Lietuva“ iniciatyvos išspręsti kilusias problemas“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Pasak ministro pirmininko, susitikimuose su „Orlen Lietuva“ vadovybe konkrečiai kalbėta apie produktotiekį į Klaipėdos uostą. Vyriausybės vadovas išreiškė palaikymą šio svarbaus projekto, kuris leistų padidinti „Orlen Lietuva“ logistikos efektyvumą, įgyvendinimui. Premjeras A. Butkevičius pavedė bendrovėms „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ kalbėtis dėl produktotiekio įgyvendinimui skirto bendro plano parengimo. Tai buvo padaryta, tačiau „Orlen Lietuva“ informavo, kad laikinai „įšaldo“ tolimesnę projekto eigą.
„Kai „Orlen Lietuva“ pareikalavo mažesnių AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikomų tarifų, pavedžiau abiems šioms įmonėms ieškoti sprendimų dėl galimybės sumažinti tarifus. „Orlen Lietuva“ pateiktuose pasiūlymuose buvo prašoma „Lietuvos geležinkelių“ sumažinti taikomą tarifą 16,4 proc. nuo šiuo metu taikomo tarifo dydžio, nors dėl to „Lietuvos geležinkelių“ pajamos sumažėtų apie 36 mln. litų per metus. „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko tarifą sumažinti atgaline data – taikant jį nuo šių metų sausio 1 d. ir net atsiimti ieškinį teismui dėl „Orlen Lietuva“ įsiskolinimo bendrovei. Šis pasiūlymas tebegalioja, tik kažkodėl juo neskubama pasinaudoti“, – teigia Vyriausybės vadovas.
Ministras Pirmininkas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė įmonės „Orlen Lietuva“ prašymu dar pavasarį priėmė nutarimą dėl Naftos produktų atsargų laikymo užsienio šalyse apribojimo. Priimtas sprendimas nekeisti šiuo metu taikomo 30 proc. apribojimo laikyti naftos ir naftos produktų atsargas užsienio šalyse.
Be to, premjeras A. Butkevičius pasiūlė „Orlen Lietuva“ pasinaudoti galimybėmis gauti lėšų iš ES fondų, kuriomis būtų galima vystyti inovacijų, žmogiškojo potencialo stiprinimo, eksperimentinės plėtros projektus.
„Kalbėjomės su „Orlen Lietuva“ atstovais, kad įmonė nurodys ir paruoš realius bei konkrečius poreikius dėl galimo dalyvavimo tokiuose projektuose, tačiau iki šiol negavome jokios informacijos apie parengiamuosius darbus. Panašu, kad įmonės „Orlen Lietuva“ iniciatyvos nebuvimas yra pačios įmonės strategija. Juolab tai patvirtina viešojoje erdvėje pasirodžiusios publikacijos, jog bet kokios Lietuvos pastangos, anot „Orlen Lietuva“ vadovų, neduos vaisių “, – sako premjeras.
DELFI primena, kad šiuo metu Mažeikių gamykla dirba 60 proc. pajėgumu.
